Švėkšnos muziejus tęsia jau tradiciniu tapusį pasakojimų ciklą „Kai gyvenimai tampa istorija“. Šį kartą pasakosime apie kraštietį kalbininką, lietuvių kalbos vardyno rinkėją ir tyrėją, profesorių Kazį Alminauskį-Alminą (1904–1986). Siekiant suvienodinti informaciją ir neapsunkinti teksto, straipsnyje bus naudojama pavardės forma Alminas, nors iki 1939 m. oficiali profesoriaus pavardė buvo Alminauskis.

Šilutės muziejus 2018-2020 m. suorganizavo 24 etnografines ekspedicijas, ieškodamas informacijos apie Macikų lageryje kalintus žmones. Ekspedicijų medžiagos apžvalga sudėta į straipsnį. Tekstas pirmąkart spausdintas 2022 m. žurnale „Lietuvos etnologija“ Nr. 22 (31).

2017 m. Švėkšnos muziejaus muziejininkė gavo pranešimą apie nugriautą seną namą Švėkšnoje ir galimybę iš namo griuvėsių pasirinkti muziejui eksponatų. Namo griuvėsiai jau buvo pervežti į kitą vietą ir paruošti rūšiavimui: mediena bus supjaustyta malkoms, o visa kita bus išvežta į sąvartyną. Sąjūdžio laikų Lietuvos vėliava, vaistų buteliukai, daug smulkių daikčiukų... Rožančiai, škaplieriai, Brailio rašto knygos... Kvepalai, papuošalai, žaislai, degtukų dėžutės. Vaistų receptas su Kuktorovo Jono pavarde. Viena nuotrauka, puodelis, šaukštas. Kelioninė XX a. I pusės skrynia.

Siūlome susipažinti su Klaipėdos universiteto mokslininkų ©prof. dr. Vyganto Vareikio ir ©doc. dr. Silvos Pocytės 2019 metais parengta (2021 m. atnaujinta) studija, kuri buvo užsakyta Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbo kūrimo grupės.

1939 m. rugsėjo 1 d. prasidėjo II Pasaulinis karas. Į nelaisvę buvo paimta daugybė karių. Nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga sukūrė karo belaisvių ir internuotųjų lagerių sistemą. Per 1941–1944 metus Vokietijoje ir jos okupuotose šalyse buvo įsteigta 211 „oflagų“ ir „stalagų“, kuriuose kalėjo 33 tautybių karo belaisviai . Žodis „stalag“ yra vokiško pavadinimo „Stammlager für kriegsgefangene Mannschaften und Unteroffiziere“ trumpinys, nurodantis, kad tai yra karo belaisvių eilinių ir puskarininkių stovykla.

1921 m. liepos 1 dieną Švietimo ministerija davė leidimą Naumiesčio valsčiaus valdybai atidaryti vidurinę keturklasę mokyklą. Nepaprasti tai buvo pirmieji keleri mokslo metai: mokytojams trūko atlyginimų, mokymo priemonių, tinkamų ugdymo procesui sąlygų.

Šiemet bus antrosios Velykos, kurias sutiksime karantine. Nors negalime aplankyti artimųjų ir pilnavertiškai puoselėti savųjų tradicijų, prisiminkime, kaip šią šventę anksčiau švęsdavo mūsų tėvai, seneliai ir kiti protėviai, Mažosios Lietuvos gyventojai.

Šiemet Šilutė švenčia gyvenvietės įkūrimo 510 metų jubiliejų ir miesto teisių suteikimo 80 metų jubiliejų. Pirmasis rašytinis šaltinis, kuriame minima gyvenvietės užuomazga, siejamas su 1511 metais išduota privilegija nuomoti karčemą šile.

Šiandien sausio 13-oji vadinama Laisvės gynėjų diena. Šią dieną, prieš 30 metų, Lietuvos gyventojai dar kartą parodė savo solidarumą ir siekį būti nepriklausomais. 1990 m. kovo 11 d. atkurta Lietuvos valstybė.

Nuostabus dabar metas… Saulė pačioje savo kelio viršūnėje, dienos pačios ilgiausios ir šviesiausios. Visa augalija klesti, veši, kupa. Tai vasaros saulėgrąža. Po jos gamta ima krypti į rudenį, tad privalu tą pakilimą atšvęsti, paminėti, kad būsimas derlius būtų gausus, sveikata gera, gyvenimas sėkmingas.

Šiemet sukanka 175 metai nuo valdininko, dvarininko, aktyvaus visuomenininko ir kultūrininko Hugo Šojaus gimimo. Žmogaus, kuris buvo savo krašto, dabartinio...

Nuo pat Vėlinių tebesitęsia laikas, kai visa Žemė panirusi į Vėlių pasaulį, kai šį ir aną gyvenimą skiria tik plonytė...

Rytų Prūsijos dvarai jų paskirtis Dėl specifinių istorinių aplinkybių Klaipėdos krašte klostėsi savita dvarų sistema, formavosi tam tikrais bruožais pasižyminti...

Jau daugelį metų praeityje siektos, taip pat ir įsivaizduotos Mažosios ir Didžiosios Lietuvos vienybės vienu ryškiausių simbolių buvo ir tebėra...