Macikų lageriai 1939-1955 m.

Ekspozicija yra 2 km nuo Šilutės, kairiajame Šyšos krante įsikūrusiame Macikų kaime. Macikuose įkurti karo belaisvių stovyklą pasirinkta neatsitiktinai. Ši gyvenvietė, kaip ir visas Klaipėdos kraštas, nuo 1422 m. priklausė Vokiečių ordinui, vėliau Prūsijos valstybei, 1871-1919 m. – Vokietijai. 1920-1923 m. kraštas lakinai buvo perduotas valdyti Prancūzijai, 1923-1939 m. – priklausė Lietuvai. 1540 m. mokesčių mokėtojų sąrašuose minimas vietinis gyventojas Matzas (Matthias) Kure. Manoma, kad nuo šio žmogaus pavardės kilo gyvenvietės pavadinimas. XVII a. įkurtas Macikų dvaras. XX a. pr. dvarui priklausė apie 400 ha. žemės. Po Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 1924 m. Macikų dvarą išsinuomojo Lietuvos krašto apsaugos ministerija, o vėliau nupirko dalį dvaro pastatų ir teritorijos (apie 70 ha žemės), kuriose įrengė kareivines ir kitus reikalingus pastatus. Iki 1939 m. pradžios čia buvo apsistojusi Lietuvos kariuomenės septintojo žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pėstininkų pulko įgula. 1939 m. kovo 22 d. Hitleriui pareiškus ultimatumą Klaipėdos kraštas buvo perduotas Trečiajam reichui. Lietuvių karinis dalinys atsitraukė ir paliko gerai įrengtą kareivinių teritoriją. 1941 m. Macikuose įkurta karo belaisvių stovykla dėl įvairių žinybinių, organizacinių pertvarkymų ir kitų priežasčių ne kartą keitė savo pavadinimą. Kai kurių autorių teigimu, Macikų lageris iš pradžių vadinosi „Stalag 331“, o vėliau pervadintas į „Stalag 1 C Heydekrug“.

Kalinimo sąlygos buvo diferencijuojamos pagal kalinių pilietybę. Žiauriausiai buvo elgiamasi su Sovietų Sąjungos kariais, nes jiems nebuvo taikomos 1929 m. Ženevos konvencijos dėl elgesio su karo belaisviais normos. 1941 m. įkurta karo belaisvių stovykla veikė iki 1943 m. Šiuo laikotarpiu tikslus sovietinių karo belaisvių mirusiųjų skaičius nėra žinomas. Vokiečių istoriko C. Diechmann manymu, jis siekia apie 3-5 tūkst.

1943 m. karo belaisvių stovykla buvo reorganizuota ir pervadinta į „Stalag Luft VI Heydekrug“. Ši karo belaisvių stovykla tapo specializuota. Ji buvo skirta tik oro pajėgų karo belaisviams. Joje buvo kalinami JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos, Jungtinės karalystės ir jos kolonijų kariai.

Visa lagerio teritorija buvo suskirstyta į keturias dalis. Vienoje dalyje buvo laikomi JAV karo belaisviai, kitoje – britai, trečioje – amerikiečiai ir britai. Griežtai atskiroje teritorijoje nuo kitų belaisvių buvo kalinami rytų šalių karo belaisviai. Atskirą bloką lagerio teritorijoje turėjo ir vokiečių prižiūrėtojai, ten buvo įrengta jų gyvenvietė.

1944 m. pabaigoje, sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą ir Klaipėdos krašte peržengus Vokietijos sieną, Macikuose, buvusioje karo belaisvių stovyklos „Stalag Luft VI Heydekrug“ teritorijoje buvo įkurti trys savarankiški, bet dviem skirtingoms SSRS NKVD žinyboms priklausę lageriai: 1. LSSR NKVD Pataisos darbų kolonijų skyriaus 3-ioji pataisos darbų kolonija, priklaususi SSRS NKVD GULAG‘o sistemai; 2. LSSR NKVD 184 karo belaisvių lageris, priklausęs SSRS NKVD karo belaisvių ir internuotųjų reikalų vyriausiajai valdybai (toliau – GUPVI); 3. LSSR NKVD 2652 specialioji karo belaisvių ligoninė, priklaususi SSRS NKVD GUPVI.

Oficialiai „lageris Nr. 184“ įsteigtas 1945 m. gegužės 1 d., kitais duomenimis – balandžio 1 d. lageris talpino apie 3000 karių. Jame pradėti kalinti vokiečiai ir jų sąjungininkai. Didžiąją dalį belaisvių sudarė Kuršo katile į nelaisvę paimti vokiečių kariai, taip pat buvo rumunų, vengrų, austrų, čekų, lietuvių ir kitų tautybių karių.

Po metų, 1946 m. stovykla reorganizuota į „gydomąjį“ lagerį. Greta šio lagerio 1945 m. atskiruose barakuose buvo įkurta „2652-oji specialioji ligoninė“. Abu lageriai uždaryti 1948 m. Kalinimo sąlygos abiejuose lageriuose skyrėsi. Tai rodo ir belaisvių mirčių skaičius. „Karo belaisvių stovykloje Nr. 184“ mirė 29 asmenys, „2652 specialioje ligoninėje“ – 465.

Greta karo belaisvių stovyklos Nr. 184 ir specialiosios ligoninės 2652 Macikuose 1945-1955 m. veikė Sovietų Sąjungos NKVD (MVD) GULAG‘o padalinys, vadintas 3 pataisos darbų kolonija, vėliau 3 lagerio skyriumi.

1948 m. uždarius lagerį Nr. 184 ir 2652 specialiąją ligoninę, 3-čiojo skyrius teritorija išsiplėtė. 1952 m. duomenimis tai buvo vienas iš didžiausių lagerių okupuotoje Lietuvoje. Jo teritorija apėmė 5 ha. Vienu metu čia galėjo būti kalinama apie 3000 žmonių.

Dokumentuose lageris buvo vadinamas ir respublikine ligonine, jame buvo respublikiniai Motinos ir vaiko namai.

Lageryje kalinti sovietinei valdžiai neįtikę civiliai gyventojai, politiniai kaliniai ir kriminaliniai nusikaltėliai. Didžioji dalis kalinių lageryje buvo neįgalieji. Jie buvo atvežti ne tik iš Lietuvos, bet ir iš rytinėse SSRS srityse buvusių kalinimo įstaigų. Lagerio teritorijoje tilpo visi reikalingi sovietiniai atributai: barakai, karceris-izoliatorius, sanitarijos dalis ir kt.

3 lagerio skyriuje kalinimo sąlygos buvo artimos tiesioginiam žmonių naikinimui. Lageryje žuvusiųjų žmonių tikrosios mirties priežastys buvo slepiamos, nes jas sąlygojo sunkus prievartinis darbas, šaltis ir badas. Per visą lagerio egzistavimo laikotarpį kaliniams trūko lovų, patalynės, antklodžių. Kas antram kaliniui trūko apatinių baltinių. Kaliniai neturėjo pakankamai viršutinių drabužių, ypač šiltų žiemos metu, trūko avalynės. Lagerio medikai turėjo teisę „diagnozuoti“ tik tuberkuliozę, plaučių uždegimą bei panašias ligas.

Kalinių kapavietės buvo šalia lagerio esančiuose laukuose. Nėra tiksliai žinoma, kiek žmonių čia palaidota. Tiriant išlikusius mirusių kalinių registracijos žurnalus, 1948-1955 m. nustatyta, kad žuvo 372 asmenys ir 72 vaikai. Dažnai vienoje duobėje buvo laidojama po 7-8 žmones. Prie kauburėlio įkaldavo kuolą ir užrašydavo kalinio bylos numerį.

1955 m. birželio 18 d. 3 lagerio skyriaus buvo uždarytas. Lageriui priklausę žemės ūkio sklypai perduoti LSSR socialinio aprūpinimo ministerijai.

Prie Macikų lagerių istorijos puoselėjimo daug prisidėjo muziejaus įkūrimas buvusio lagerio teritorijoje. 1993 m. tremtinių ir politinių kalinių sąjungos Šilutės skyriaus iniciatyva (pirmininkas E. Stankevičius) buvusiame karcerio pastate įrengtas Macikų lagerio karceris – muziejus. 1995 m. šis muziejus tapo Šilutės muziejaus skyriumi.

Greta muziejaus yra lagerio kalinių kapinės. Dabar išlikusi kapų teritorija yra mažesnė, nes vakarinę dalį nuplovė Šyšos upė, šiaurinę ir rytinę dalis ardavo traktoriai.

Vilties g. 2, Macikų k., Šilutės sen., Šilutės. r. sav., LT -99156 Ekskursijos ir lankymas užsakomos iš anksto tel. 865751909, 867415743 el. paštu info@silutesmuziejus.lt

Bilietų kainos
Suaugusiems – 0,30 Eur.
Moksleiviams – 0,20 Eur.
Apžvalginė ekskursija su vadovu lietuvių kalba – 5,00 Eur.
Apžvalginė ekskursija su vadovuužsienio kalba –10,00 Eur.

Nemokamai ekspozicijas ir parodas lanko ikimokyklinio amžiaus vaikai, vaikų namų auklėtiniai, asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo lygis ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis); asmenys, kuriems sukako 80 metų ir vyresni, Lietuvos muziejų darbuotojai, Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM)

Close Menu
Pakeisti dydį
Kontrastas