2026 m. rugsėjo 30 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pradedama eksponuoti paroda „Richardas Pfeifferis (1878–1962) – sakralinių erdvių tapytojas“. Į Šilutę paroda atkeliauja iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijos Klaipėdoje. Parodos organizatoriai – Šilutės Hugo Šojaus muziejus ir Rytų Prūsijos krašto muziejus (Ostpreußisches Landesmuseum) Liuneburge, partneris – Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Domšaičio galerija.
Rugsėjo 30 d. kviečiame į Šilutės Hugo Šojaus muziejų, kur minėsime Vokiečių kultūros dieną!
🕛 12.00 val. Šilutės Hugo Šojaus dvare vyks interaktyvus žaidimas „Rašytojo Hermano Zudermano takais“. Dalyvių laukia ne tik pažintis su garsaus rašytojo gyvenimu ir kūryba, bet ir saldūs prizai.
Ankstesniame rašinyje „Naumiesčio paslaptis: kaip ir kada?“ buvo papasakota, kada ir kaip radosi dabartis Žemaičių Naumiestis. Tai buvo pirmoji istorijos apie šio miestelio kilmę dalis. Suprantama, viso to nebūtų be žmonių. Tad tęsdami pasakojimą, pažiūrėkime į jo gyventojus, jų atsiradimą, kas iš esmės ir nulėmė gana sparčią miestelio plėtrą XVIII-XIX a.
Prieš kurį laiką straipsnyje „Kaip radosi naujas miestas senų gyvenviečių apsuptyje“ buvo keliami dabartinio Žemaičių Naumiesčio atsiradimo – kilmės – ir pavadinimo klausimai. Jie natūraliai atsirado lyginant gyvenvietę su aplinkiniais miesteliais – ji „pasirodo gimsta“ gerokai vėliau, nei kiti esantys netolimoje aplinkoje bei geografinėje platumoje.
XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Žemaičių Naumiestis atsidūrė istorinių virsmų kryžkelėje. Tai buvo pasienio miestelis, vos už trijų kilometrų nuo Rytų Prūsijos. Per šią sieną judėjo ne tik prekės ar kontrabanda – čia driekėsi vienas svarbiausių emigracijos kelių iš Žemaitijos į Vakarus.