Nemokama edukacija senjorams „Knygos istorija“
Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos proga Hugo Šojaus muziejus kviečia senjorus į nemokamą edukaciją „Knygos istorija“.
Daugiau
Naujienos
2026-09-30
2026-09-25
Richardas Pfeifferis (1878–1962) – sakralinių erdvių tapytojas
2026 m. rugsėjo 30 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pradedama eksponuoti paroda „Richardas Pfeifferis (1878–1962) – sakralinių erdvių tapytojas“. Į Šilutę paroda atkeliauja iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijos Klaipėdoje. Parodos organizatoriai – Šilutės Hugo Šojaus muziejus ir Rytų Prūsijos krašto muziejus (Ostpreußisches Landesmuseum) Liuneburge, partneris – Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Domšaičio galerija.
Daugiau
2026-09-25
VOKIEČIŲ KULTŪROS DIENA ŠILUTĖJE
Rugsėjo 30 d. kviečiame į Šilutės Hugo Šojaus muziejų, kur minėsime Vokiečių kultūros dieną!
🕛 12.00 val. Šilutės Hugo Šojaus dvare vyks interaktyvus žaidimas „Rašytojo Hermano Zudermano takais“. Dalyvių laukia ne tik pažintis su garsaus rašytojo gyvenimu ir kūryba, bet ir saldūs prizai.
Daugiau
Socialiniai tinklai
Renginiai
Muziejaus publikacijos
Kaip žmonės kūrėsi Naumiestyje ir jį augino
Ankstesniame rašinyje „Naumiesčio paslaptis: kaip ir kada?“ buvo papasakota, kada ir kaip radosi dabartis Žemaičių Naumiestis. Tai buvo pirmoji istorijos apie šio miestelio kilmę dalis. Suprantama, viso to nebūtų be žmonių. Tad tęsdami pasakojimą, pažiūrėkime į jo gyventojus, jų atsiradimą, kas iš esmės ir nulėmė gana sparčią miestelio plėtrą XVIII-XIX a.
Daugiau
Naumiesčio paslaptis: kaip ir kada?
Prieš kurį laiką straipsnyje „Kaip radosi naujas miestas senų gyvenviečių apsuptyje“ buvo keliami dabartinio Žemaičių Naumiesčio atsiradimo – kilmės – ir pavadinimo klausimai. Jie natūraliai atsirado lyginant gyvenvietę su aplinkiniais miesteliais – ji „pasirodo gimsta“ gerokai vėliau, nei kiti esantys netolimoje aplinkoje bei geografinėje platumoje.
Daugiau
Žemaičių Naumiesčio gyventojų migracija
XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Žemaičių Naumiestis atsidūrė istorinių virsmų kryžkelėje. Tai buvo pasienio miestelis, vos už trijų kilometrų nuo Rytų Prūsijos. Per šią sieną judėjo ne tik prekės ar kontrabanda – čia driekėsi vienas svarbiausių emigracijos kelių iš Žemaitijos į Vakarus.
Daugiau
Prenumerata
Partneriai
