Nelengva Naumiesčio progimnazijos pradžia su dūmais

Nelengva Naumiesčio progimnazijos pradžia su dūmais

1921 m. liepos 1 dieną Švietimo ministerija davė leidimą Naumiesčio valsčiaus valdybai atidaryti vidurinę keturklasę mokyklą. Nepaprasti tai buvo pirmieji keleri mokslo metai: mokytojams trūko atlyginimų, mokymo priemonių, tinkamų ugdymo procesui sąlygų. Nežiūrint to – mokykla vis vien veikė. Bendruomenė dėjau daug pastangų, kad mokykla gyvuotų. Visą tai galima sužinoti iš to archyvuose esančių mokyklos dokumentų.

 

Posėdžių protokolai

Vienas pagrindinių mokyklos dokumentų – posėdžių protokolai. Iš esmės – tai sausi dokumentai, kuriame fiksuojami svarstyti klausimai bei surašyti priimti nutarimai bei sprendimai. Nežiūrint šių dokumentų dalykiškumo, neretai juose galima pajusti posėdžio metu vyravusias nuotaikas (gal net emocijas). Iš esančių įrašų sužinome kokios su kokiomis problemomis mokykla susidurdavo, kaip buvo ieškoma jų sprendimo kelių, matome kas kalbėta, ko nespėta, kas nutarta ar iš viso neaptarta ar tuokart atidėta, nesvarstyta. Pasitaiko, kad nurodomi ir sprendimo priėmimo argumentai. 

 

 

1921 m. lapkričio 13 d. protokolas

Centriniam Lietuvos valstybės archyve esantys Tauragės apskrities Naumiesčio progimnazijos protokolai mums atskleidžia labai įdomius dalykus. Jie mums padeda rekonstruoti mokyklos pradžios darbo realijas, atkurti to meto atmosferą bei įvykius. Taip iš 1921 m. lapkričio 13 d. protokolo sužinome, kad mokytojai mokyklą vadino progimnazija: „Naumiesčio progimnazijos name įvyko posėdis steigiamojo Naumiesčio progimnazijos mokytojų komiteto ir Tėvų komiteto.“ Jame „dalyvavusių ypatų viso dešimts“ (dokumentų kalba, siekiant autentiškumo, nei čia toliau netaisyta – aut. p.). Tai piliečiai Polianinas, Mileris, Petrikas, Idzelis, Markvaldas, Pipiras, klebonas Bublys, progimnazijos vedėjas Racevičius, Puplesaitė, Balčytis. Gaila, tačiau prie pavardžių nėra pažymėta nei vardų, nei nors pirmųjų jų raidžių. Tačiau iš čia aišku, kad progimnazijai vadovo vedėjas Racevičius Antanas. Toliau dokumente matysime, kad vedėjas buvo kunigas. Tuo tarpu Naumiesčio katalikų bažnyčios klebonas tuo metu buvęs Baublys.

Protokole įrašyta, kad „posėdis buvo kviestas progimnazijos vedėjo kun. Racevičiaus. Sekretorius nebuvo rinktas, dienotvarkė taip pat nebuvo nustatyta. Daug buvo kalbama mokyklos reikalais“. Jie išvardinti papunkčiui: „1. Įvesti mokiniams uniformą – mergaitėms tamsiai rudos spalvos suknelės ir  kepuraitės – biretkės. Berniukams tamsiai pilkos spalvos ir tamsiai mėlynos spalvos kepurės. 2. Įvesti lotynų kalbą III klasei. 3. Remiantis pravoslavų tėvų prašymu – įvesti pravoslavų tikybos dėstymą. 4. Visame mokyklos name nuspręsta sudėti antrus langus. 5. Rusų kalbos įvedimo klausimas liko neišspręstas“. Posėdžio pirmininku pasirašo A. Racevičius, už sekretorių J. Petrikas.

 

1922 m. sausio 8 d. posėdžio protokolas

Šio posėdžio surašytų dalyvių nerasta. Tačiau visa kita yra. Taigi. 1922 metų pradžioje, įpusėjus mokslo metams, susirinkę asmenys „mokyklos bute“ turėjo svarstyti tokią dienotvarkę: „1. Pamokų  paskirstymas. 2. Matematikos klausimu. 3. Pataisos – kvotimai (egzaminai – aut. p.). 4. Eglaitės vakarėlio klausimas. 5. Laiko nustatymas. 6. Klausimai ir sumanymai“.  

Posėdį pradėjo į darbotvarkę neįtrauktu, tačiau pačiu esminiu klausimu – mokymo programa:

„I klasėje, savaitėje: lietuvių kalbos 4 pamokos; vokiečių kalba 5 pamokos; tikybos 2 pamokos; paišybos 2 pamokos; gimnastikos 2 pamokos; darbeliai 1 pamoka.

II  klasėje, savaitėje:  lietuvių kalbos  4 pamokos; vokiečių kalbos 5 pamokos; lotynų kalbos 5 pamokos; aritmetika 5 pamokos; gamtos 3 pamokos; geografijos 2 pamokos; istorija 3 pamokos; paišyba 2 pamokos; tikyba 2 pamokos; rankų darbai 1 pamoka; gimnastikos 2 pamokos.

III klasėje, savaitėje: lietuvių kalba 4 pamokos; vokiečių kalba 3 pamokos; lotynų kalba 5 pamokos, aritmetika 4 pamokos; algebra 3 pamokos; geometrijos 2 pamokos, fizikos 2 pamokos; geografijos 2 pamokos, istorijos 2 pamokos; tikyba 2 pamokos; paišybos 1 pamoka; gimnastikos 2 pamokos“.

Mokytojų pamokų paskirstymas:

„1. p. Račys dėsto visose klasėse aritmetiką ir III klasėje algebrą, geometriją, fiziką.

  1. p. Zakutaitė visose klasėse vokiečių kalbą ir liuteronų evangelikų tikybą, paišybą, rankų darbus ir gimnastiką.
  2. vedėjas Racevičius visose klasėse R. katalikų tikybą, lotynų kalbą II ir III klasėse. Geografiją ir istoriją III klasėje.
  3. p. Puplesaitė visose klasėse lietuvių kalbą, I ir II klasėse istoriją ir geografiją ir gamtą visose klasėse.
  4. vargonininkas P. Pipiras dainavimas, paskirta 3 pamokos savaitėje: I klasė 1 pamoka; II ir III klasės bendra pamoka, choras visoms klasėms.

Aritmetikos pamokų skaičius padidintas ir I pusmetį pridėta algebros. Kadangi rudenį stojusieji ne visi išlaikė kvotimus, jiems buvo duotos pataisas, kurias turės laikyti 1922 m. sausio 12 d. 4 val. po pietų.

Darbą pradėti  8 val. ryte. Pamokos po 50 min., pertraukos po 10 min. Didžioji pertrauka panaikinta.

Mokiniams eglaitė paskirta sausio 9 d. 17 val.

Vedėjui pavesta užklausti Švietimo ministerijoje dėl P. Pipiro sprendžiamojo balso posėdžiuose“.

 

Gyvenimo atspindžiai pirmųjų mokslo metų protokoluose

Protokolus skaityti smalsu, bet jie labiau specialistams. Tačiau tuose dokumentuose randame įvairių dalykų, kurie kartais kelia šypseną, kai kurie parodo kai kuriuos šio miestelio, ar to meto valstybės įdomybes, liudija to meto realijas. Iš šypsnių – žodis „rankvedis“. Negirdėto žodžio reikšmė ėmė ryškėti, kai 1922 m. kovo 24 d. protokole rastas įrašas, kad „rankvedžių“ mokytojai Puplesaitei reikia… 28 egz.. Taigi panašus, kad taip tuomet vadino pratybų sąsiuvinį. Vadinasi tuo laiku tokių mokymo priemonių jau būta.     

Taurelės kilnojimas buvo labai aktualu XX a. pradžioje. Todėl kovo 24 d. dienos mokytojų posėdžio protokole randame svarstytą klausimą „dėl antialkocholinių pasikalbėjimų sutinka mok. Puplesaitė, bet nesitiki jokių rezultatų. Mokyt. Račys – visokios paskaitos ir panašiai neduos naudos kol Lietuvoje nebus uždrausta naudoti alkocholį, kaip tai padarė kitos valstybės. Kol kas nieko nenuspręsta“. Greičiausiai ne mokiniams šie pasikalbėjimai buvo skirti – tiesiog ir tuomet mokytojai turėjo atlikti švietėjišką darbą miestelio žmonėms. Ir tai buvo aktualu…

Po mėnesio pirmųjų mokslo balandžio 8 dieną susirinkę mokytojai nutaria: „reikia prižiūrėti, kad turgaus dienomis mokiniai nesišlaistytų rinkoje“ (turguje – aut. p.).

1922 m. gegužės 1 dienos protokole „progimnazijos vedėja M. Puplesaitė“ vienbalsiai išrenkama Mokytojų Tarybos pirmininke. Taigi – įstaigai vadovauja nauja vadovė, kuri taip pat išrenkama ir Mokytojų Tarybos pirmininke. Įrašas sako, kad „vietoj atsisakiusio mokyt. kun. Racevičiaus, lotynų kalbos pamokas paima J. Račys, III klasėj geografijos 2 pamokas ir istorijos 2 pamokas paima J. Račys“. Gali būti, kad progimnazijai vadovauti 1921 metais ėmęs vadovauti A. Racevičius iš viso išėjo iš mokyklos. Toliau yra įpareigojantis įrašas „vedėja, kiek galima stipriau turi reaguoti į disciplinos pažeidimus“. Tai liudytų, kad jų būta, nes reikia „stipriau“ reaguoti.    

Tų pat metų gegužės 19 d. vykęs posėdis trumpas, tačiau svarbus: „1. įstojamųjų  kvotimų klausimas; 2. 1921/1922 m. metų baigimo klausimas; 3. Dėl pamokų praleidinėjimo mokinių klausimas“. Nutarta – „įstojamiesiems kvotimams paskirta 12 ir 13 d. d. birželio mėn., Švietimo ministerijos pranešimu 1921/1922 m. metai baigiami birželio 14 d. ir neatėjusieji į pamokas mokiniai turi raštu pasiaiškinti su tėvų ar globėjų  patvirtinančiu parašu“. Tai sako, kad mokykla veikė pagal Švietimo ministerijos nustatytą tvarką.  

Dieną prieš baigiantis pirmiesiems mokslo metams, birželio 13 d., įvyksta Mokytojų tarybos posėdis. Jame taip pat dalyvauja ir „Tėvų ir laikytojų komiteto atstovai“. Darbotvarkė: „1. 1921/1922 m. metų  rezultatų klausimas; 2. 1922/1923 m. metų pradžios ir įstojamieji ir  pataisų kvotimai; 3. Sumanymai“. Iš to matome, kad jau pirmaisiais mokslo metais čia būta trijų progimnazijos klasių, nes: „Pataisos: I klasė iš aritmetikos – 6, iš lietuvių kalbos – 9, iš vokiečių kalbos – 2, gamtos ir istorijos – 1; II klasė iš aritmetikos – 4, iš lietuvių kalbos – 2, iš vokiečių kalbos – 1, iš lotynų kalbos – 9 (lotynų kalba neprivalomas dalykas). III  klasė: iš lietuvių kalbos – 1“. Iš čia suprantame, kad reikalavimai mokinių žinioms buvo griežti ir mokytojai dalykiškai to laikėsi.   

Posėdyje minimas ir oficialus valstybės dokumentas – Švietimo programa. Įraše skaitome, kokių dalykų tuomet mokėsi Naumiesčio progimnazijos mokiniai: „Laikantis Švietimo ministerijos mokyklos reformos projekto programos („Švietimo darbai“ Nr  6-7) nėra praeitas kursas iš: iš Senovės istorijos I klasė – praeita iki Graikijos,  II klasė –  t. p.  iki Graikijos, III klasė – praeita tik „Senovės istorija“. Aritmetika: I klasė – išeita iki dešimtainių trupmenų dalybos, II klasė – iki  nuošimčių, Vokiečių kalbos – III klasė tik pusė kurso; Lotynų kalba – išeita 3 linksniuotės ir taisyklingosios 4 asmenuotės. Kiti dalykai išeiti sulig programa“. Įrašas toliau sako, kad „į I klasę įstojo tik 2 mokiniai“. 

 

Antrieji 1922 – 1923 mokslo metai Naumiesčio progimnazijoje. Pasirodo dūmai

Gaila, bet pirmojo minėtame archyve rasto 1922 – 1923 mokslo metų protokolo datos nėra. Iš svarstymų ir sprendimų, galime manyti, kad tai buvo vienas iš pirmųjų posėdžių. Įrašas „posėdį atidarė  Naumiesčio progimnazijos vedėjas I. Statkevičius“ sako, kad mokyklai jau vadovauja naujas vadovas (iš vėlesnių įrašų sužinoma, kad jo vardas Ignas). Šiame posėdyje jau kalbama apie pinigus. Taigi – darbotvarkė: „1. Mokyklos vedėjo pranešimas; 2. Komiteto kasininko pranešimas; 3. Mokinių mokestis už mokslą; 4. Tėvų komiteto rinkimai; 5. Senųjų mokytojų atsiskaitymas; 6. dėl kalbų: anglų, rusų“.       

Toliau įrašas: „dėl kvorumo nepakankamumo nutarta nerinkti Tėvų komiteto ir nenuspręsti dėl mokesčio už mokslą, o tik pasitarti“. Naujojo mokyklos vedėjo pranešimas protokole aprašomas asketiškai: „mokinių yra 81 (įskaitant kandidatus į I klasę). Mokyklai reikėtų dar vieno mokytojo, nors šiaip taip galima apsieiti“. Iš čia sužinome tikslų Naumiesčio progimnazijos pirmųjų bei antrųjų mokslo metų mokinių skaičių.

Gerokai išsamesnis progimnazijos Komiteto kasininko pranešimo aprašymas: „Hofmanas – pinigų yra tiek, kad nuo mokinių paėmus po 1000 Auksinų, tai progimnazija išgyvens tik iki Naujų metų. Nuo Naujų metų Švietimo ministerija ketina priimti savo žinion. Hofmanas pranešė apie senųjų mokytojų skundus dėl algos neužmokėjimo. Mokytojams užmokėta pagrindinė alga su 80 procentų priedu. 20 procentų išlaikyta už butą ir kurą. Žodžiu buvo sutikta vedėjui apmokėti kelionės išlaidas. Nutarta 2000 Auksinų ir mokytojui Venkiui 1000 Auksinų. Račui ir Puplesaitei iš priedų išskaityti 20 procentų už kurą ir butą, o Sakutaitei apmokėti tik pagrindinę algą“.

Čia būtinas nedidelis nukrypimas į Lietuvos pinigų istoriją. Lietuvos vyriausybė 1919 m. vasario 26 d. Auksino pavadinimu įteisino per Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvos teritorijoje apyvartoje buvusius vokiečių okupacinės valdžios pinigus ostmarkes. Jas pakeitė 1922 m. spalio 1 dieną Lietuvos respublikoje įvestas litas. Auksinus į litus buvo leidžiama išsikeisti iki 1922 m. gruodžio 31 d. O nuo spalio vidurio visos valstybinės įstaigos privalėjo priimti tik litus. Ostmarkių keitimo kursas spalio pradžioje buvo 1 litas = 175 ostmarkės, gruodžio pabaigoje šis santykis tapo 1 litas = 850 ostmarkių.

1922 m. lapkričio 9 dienos Naumiesčio progimnazijos mokytojų Tarybos nutarime jau randame nemažą intrigą – kalbama apie pinigus ir užmokestį mokytojams. Jie nepatenkinti Tėvų komiteto  sąlygomis ir siūlo savo. O jų nepatenkinus – mokytojai atsisako dirbti.    

Vedėjas I. Statkevičius praneša apie Tėvų komiteto susirinkimo pasiūlytas sąlygas: už savaitinę l pamoką po 1 litą. Už vadybą 50 Lt., kitus mokytojams priklausančius už darbą pinigus išmokėti po Naujų metų, kad tikisi surinkti mokesčius už mokslą. Tėvų komitetas iš mokinio gali imti tik po 5 Lt., to bus užtenkama pagal pasiūlytas sąlygas.
Mokytojų Taryba apsvarstė ir randa, kad jei mokestis už mokslą nebus surinktas dabar, tai po Naujų metų jis padidės ir bus daug sunkiau surinkti. 1. Išlaikyti  IV klasėje nuo mokinio pareis po 9 Lt.; 2. Neprivalomas dalykas – 6 Lt.; 3. Išmokėti mokytojams senas skolas 30 Lt.; 4. Sumokėti valdžios mokestį 12,5 Lt. Tokiu būdu mokiniui prisieis užmokestis 57,5 Lt. ir nėra vilties, kad jie sumokės“.

Atsakydami į Tėvų komiteto siūlymus mokytojai nusprendė: „Tėvų komiteto pasiūlytų sąlygų nepriimti. Iš savo pusės Mokytojų Taryba kiek nusileido: 1. Atsisako mokesčio už pridedamąsias pamokas; 2. Už darbą lapkričio ir gruodžio mėnesiais reikalauti atlyginimo kaip valdžios mokyklose be pridėtų nuošimčių, kurių mokėjimo gali palaukti; 3. Senų skolų pridėtų procentų apmokėjimo palaukti iki po Naujų metų; 4. 10 procentų neturtingų ir gabių mokinių žvilgsniu paimti savo atsakomybėn; 5. Išgauti nuo juridinių asmenų pasižadėjimą, kad skolos bus išmokėtos. Jų tarpe 1 028 Lt. už rugsėjo ir spalio  mėnesius ir nuošimčius, kaip valdžios mokyklose; 6. Už lapkričio mėnesį užmokestį išsireikalauti iki lapkričio 15 d., nes mokytojai neturi iš ko gyventi.
Šių sąlygų Tėvų  Komitetui nepriėmus, visi mokytojai nuo lapkričio 13 dienos atsisako dirbti ir šio protokolo nuorašą siunčia  Švietimo ministerijai
“.

1923 m. gegužės 4 dieną įvyksta nepaprastas Mokytojų tarybos posėdis. Jis dėl pinigų. Matyt situacija mokykloje buvo gan įkaitusi, nes posėdis ne tik protokoluotas, bet bemaž stenografuotas. Su mažomis būtinomis kalbinėmis redakcijomis pateikiame jį pilną:

Dalyvauja: Ign. Statkevičius, M. Statkevičienė, R. Gelžinis kun. V.Knipavičius.

Mokytojas R. Gelžinis pasakė, kad jis per didelį vargą išgavo dalį algos ir nemato, kad Tėvų komitetas rūpintųsi įsigyti lėšų. Prašo skirti terminą atsiskaitymui, o jei to neįvyks – jis atsisako dirbo.

Direktorius atsakydamas R. Gelžiniui atsakė: Prieš litų įvedimą Tėvų komitetas savo kasoje turėjo 60 000 markių. Nors, litus įvedant, buvo perspėta, kad algas reiks mokėti litais – jie nekeitė pinigų  dėl to, kad nėra parėdymo iš Švietimo ministerijos. Kada Komitetas įsitikino, kad  algas tikrai reikės mokėti litais, markė buvo žymiai nukritusi ir iškeitus gauta žymiai mažesnė suma. Buvo sušauktas   visuotinas Tėvų susirinkimas ir nusprendė, kad pagal sąmatą mokykla galės gyvuoti iki Naujų metų, jei nuo kiekvieno mokinio surinks po  35 Lt. pinigais ar produktais. Kai kurie iš karto pradėjo mokėti, tačiau markės vertė vis krito ir lapkričio  8 d. 1922 m. vėl sušauktas tėvų susirinkimas be mokytojų žinios. Po ilgų kalbų, pasikvietę mokyklos direktorių, jam pranešė sąlygas – už savaitinę pamoką po 1 Lt, už vadybą 50 Lt., tada užtektų nuo kiekvieno mokinio po 5 Lt. Likusius pinigus sumokės 1923 metais, kai gaus pašalpą iš Švietimo ministerijos ir pas žmones atsiras daugiau litų. Vedėjui apie tai pranešus mokytojams, pastarieji atsisakė tokias sąlygas priimti.

Tada pakartotinai Tėvų komitetas ir visuotinas tėvų susirinkimas sutiko nuo mokinio surinkti po 28 Lt. pinigais ar produktais. Tai sumokėjo, nors produktų kainą paskyrė aukštesnę nei rinkoje. Sulig sąmata būtų reikėję iš mokinių surinkti po 35 Lt., sumoka po 28 Lt., taip liko neužmokėta  už gruodžio mėnesį praeitų metų. Šiuo tarpu Komiteto kasoje yra pinigų, kad galėtų atsiskaityti už gruodį. Komiteto pirmininkas be susirinkimo negali  mokėti, nes pinigų gali prireikti svarbesniems dalykams.

Balandžio 22 d. Visuotinas susirinkimas siunčia delegatus į Kauną, šie sugrįžo ir priėjom prie to, kad reikia sumokėti. Tačiau atsistatydina Tėvų komiteto pirmininkas. Komitetas nepriima ir nėra kam išrašyti orderio, taip mokytojai po 5 mėnesius gyvena be algos.

Direktorius Ign .Statkevičius pareiškė, kad nuolatiniai kivirčai ir viliojimai jam suardė sveikatą ir tokiomis sąlygomis jis dirbti taip pat negali toliau ir siūlo Švietimo ministerijos prašyti atleisti jį iš pareigų.

Kun. V. Knipavičius: jei Švietimo ministerija atleis direktorių iš pareigų, tai mokykla užsidarys. Mokytoja M. Statkevičienė: Mokykla išsilaikė tik mokytojų vargu ir nervais iki šiol. Mokytojai neėmė algų už pridedamąsias pareigas pareitais metais. Savo rūpesčiu šelpė neturtingus mokinius. Bet dabar daugiau nebegalima, kad komitetas it mažus vaikus vilioja pažadais mokytojus. Jie nori nusivilioti iki liepos 1-os, o ten bus taip kaip su pernykščiais mokytojais, kurie dėl neatgauto atlyginimo teismą pasiekė. Likvidavus mokyklos inventorių nepadengs nė pusės Komiteto skolų mokytojams. Mokytoja M. Statkevičienė siūlo šį protokolo nuorašą siųsti, kad ši paskirtų II pusę žadėtos pašalpos, kad nebūtų mokykla bent šiais metais uždaryta.

Mokytojas Gelžinis sutinka ir ragina kuo greičiau išsiųsti protokolo nuorašą Švietimo ministerijai.

Mokytojų Taryba, apsvarsčiusi mokyklos padėtį nutarė: prašyti Švietimo ministerijos priversti  Komitetą išmokėti algas arba atleisti nuo einamų pareigų nuo š. m. gegužės 10 dienos direktorių Igną Statkevičių, mokytoją Reingoldą Gelžinį ir mokytoją  Marę Statkevičienę.

Pasirašė: Mokytojų Tarybos pirmininkas Ignas Statkevičius, sekretorė  M. Statkevičienė, mokytojas R. Gelžinis“.

Kaip visa tai baigėsi – kol kas nėra žinoma, nes protokolų trūksta. Greičiausiai vis tik sprendimas buvo rastas ir mokykla veikė toliau. Iš šio ir kitų posėdžių sužinome, kad buvo dedamos pastangos, jog progimnazija iš privataus mokyklos statuso, kai ją išlaiko vietos bendruomenė, pereitų valstybės – Švietimo ministerijos žinion. Taip pat sužinome, kad mokytojai savo „rūpesčiu šelpė neturtingus mokinius“.

 

Progimnazijos mokiniai

Iš minėtų archyvinių dokumentų irgi pavyko sužinoti, kokie kas mokėsi Naumiesčio progimnazijoje, kokį ir kur prieš pradėdami čia mokytis jie yra įsigiję išsilavinimą. Tai liudija stojant į progimnaziją pridėti būtini baigimo dokumentai.

Taigi – siūlome susipažinti Naumiesčio progimnazijoje mokėsi tokie mokiniai (pavardė vardas, kur prieš tai mokėsi, kada mokėsi. Yra ir prierašų) Pateikta sutrumpintai:
Miklovis Mykolas, Švėkšnos progimnazija, I klasė, 1921/1922 m. m. Perkeliamas į II klasę;
Šikšnius Juozas, Švėkšnos progimnazija II klasė, 1921/1922 m. m. Perkeliamas į  III klasę.
Markvaldas Jonas, Švėkšnos progimnazija I klasė 1920/1921 m. m. Perkeltas į II klasę  (su dailyraščio pataisa);
Markvaldaitė Ona, Švėkšnos progimnazija I klasė, 1920/1921 m. m. Pataisos atostogoms iš lietuvių k. rašto darbų, aritmetikos ir vokiečių k.
Stancikaitė Elena, Švėkšnos progimnazija I klasė, 1920/1921. Perkelta į II klasę;
Basiulytė Janina, Ukmergės gimnazija, 1921/1922 m. m. Perkelta į III klasę;
Krebsaitė Maria – Mathilda g. 1909 02 08 Kretingos aps. Evang. liuteronų tikėjimo 1921 09 12, po privatinio pasiruošimo, įstojo į Naumiesčio vokiečių pradinę mokyklą, mokėsi 2 metus ir 1923 m. baigė šios mokyklos kursą;
Krebsas Valdemaras – Ferdinandas, g. 1911 01 07  Naumiestyje, Tauragės aps. 1923 m baigė Naumiesčio vokiečių prad. Mokyklą;
Josepf Hoffmann, pažymėjimas Nr. 165, parašytas vokiečių kalba 1922 08 22, apie tai, kad baigė Naumiesčio (Neustadt) vokiečių prad. mokyklą;
Leo Lapin, pažymėjimas Nr. 165 parašytas vokiečių kalba 1922 08 22, apie  tai, kad baigė Naumiesčio (Neustadt) vokiečių prad. mokyklą;
Benjamin Lapin, pažymėjimas Nr. 165 parašytas vokiečių kalba 1922 08 22, apie tai, kad baigė Naumiesčio (Neustadt) vokiečių prad. mokyklą;
Krauledaitė Hilda – Vanda, 4 skyrių baigimo pažymėjimas ant specialaus blanko;
Kulaginaitė Evgenija, Sugintų prad. mokyklą lankė 1920 – 1922 metais, mokinosi gerai ir išėjo iš mokyklos III skyrio, 1922 08 23, pažymėjimas Nr. 26;
Seneckytė Pranytė, d. Juozo, gim. 1906 11 27 Tauragės vid. mokykloje 1921/1922 m. m. ėjo mokslą II klasėj ir Pedagogų Tarybos sprendimu 1922 06 13 pripažinta tinkama trečiai klasei. Liudijimas duotas  persikelti į Naumiesčio Vidurinę mokyklą, 1922 06 14;
Krasnoselskyj Nikolaj ir Krasnoselskij Boris, 1920/1921 m. m. mokėsi sovietinės mokyklos I  pakopoj. Pažymėjimas parašytas rusų kalba. RSFSR Ufos gubernijos sovietinės mokyklos skyrius. Pažymėjimo nuorašas patvirtintas Naumiesčio viršaičio J. Dyglio;
Armonas  St., Šilalės vidurinės mokyklos III kl. Mokinys perkeltas į  IV klasę;
Armonas J., Šilalės vidurinės mokyklos I klasės mokinys perkeltas į  II klasę;
Juozas Pocius, Naumiesčio progimnazijos 1922/1923 m. m. II klasės mokinys, keliamas į III klasę;
Krebsaitė Elena, gim. 1911 01 08, liuteronų – evangelikų tikėjimo IV skyr. mokinė išlaikė  išleidžiamuosius kvotimus. Pažymėjime: tikyba ir dainavimas labai gerai, lietuvių k. – patenkinamai, kiti  7  dalykai – gerai;
Davidenkaitė Elena, gim. 1911 12 29, pravoslavų tikėjimo 1924 m. baigė  Naumiesčio II prad. mokyklos kursą;
Juončas Domininkas, gim. 1911 03 28 Sugintuose, 1920 10 02 įstojo į Naumiesčio I prad. m, kurią baigė 1923/1924 m.m.
Tarozaitė Valerija, iš Šeputaičių, gim. 1912 12 27, Naumiesčio I prad. mokyklą baigė 1923/1924 m. m.;
Okulevičiūtė V., Šilalės vidurinės mokyklos II klasės mokinei išduodamas pažymėjimas su III trimestro pažymiais (iš dainavim – dvejetas).
Nausėda Juozas, Švėkšnos progimnazijos III kl. mokinio pažymėjimas: iš stropumo – dvejetas. Pataisos iš lietuvių, lotynų ir vokiečių kalbų. Nausėda Juozas paliekamas antriems metams  III klasėje.
Sirutis Juozas, g. 1914 01 13 Marijampolės aps., 1924 m baigė Žalsvos – Buchtos prad. mokyklą. 
Jurkšaitis Evaldas, sūnus Augusto, evangelikų – liuteronų tikėjimo gim. Naumiestyje 1913 01 18. Į Naumiesčio II prad. mokyklą įstojo 1920 09 01 ir baigė ją 1925 m. 
Gustaitis Pranas, gim. 1910 06 11 Vainute, 1920 09 15 pradėjo lankyti Vainuto prad. mokyklą ir  1924m. ją baigė.
Vismantas Petras, gim. 1913 06 29 Žiogaičių kaime, 1922 09 05 įstojo į Naumiesčio I prad. mokyklą ir ją baigė 1926 m.
Šimkaitis Otonas – Henrikas iš Naumiesčio, gim. 1914 04 04 evangelikų – liuteronų tikėjimo, 1921 09 18 įstojo į Naumiesčio II prad. mokyklą, mokėsi 5 metus ir ją baigė 1926 m.
Pociutė Kastė iš Ramoniškės km. gim. 1914 03 20 į Naumiesčio I prad. mokyklą 1924 09 01 ir ją baigė 1926 m.
Elijošius Stasys, Tauragės aukštesnės komercijos mokyklos I  klasės mokinio pažymėjimas 1925/1926 m.m. su III trimestro pažymiais. Perkeltas  į II klasę.
Matulionis Adolfas, Kauno aukštesniosios komercijos mokyklos III klasės mokinio 1925/1926  m. m. pažymėjimas. Pataisos iš  lietuvių kalbos ir aritmetikos.
Kurmytė Petrė iš Užlaukio km. gim. 1910 09 01, 1925 m. įstojo į Naumiesčio I prad. mokyklą. Mokėsi  metus. Mokyklą baigė 1926 m.
Balnytė Eugenija iš Gardamo, gim. 1915 04 23. Į Gardamo prad. mokyklą įstojo 1923 09 01 ir ją baigė 1927 m.
Norgilas Vladas, gim. 1914 06 27, 1927 m. išlaikė baigiamuosius kvotimus.

Mokinių, kaip sužinojome anksčiau, antraisiais Naumiesčio progimnazijos gyvavimo metais, būta 81. Čia gerokai mažiau. Pagal nurodytus metus – tai turėtų būti įvairių laikotarpių mokiniai. Tiek šiuo metu surasta dokumentų. Tačiau bendros žinios įdomios.

 

Pabaigai

Tai pirmas laisvas pažiūrėjimas į šios archyvinius dokumentus, iš jų išrenkant tai, kas gali būti įdomu kiekvienam Naumiesčio, Žemaičių Naumiesčio, praeitimi besidominčiam gyventojui. Šiuokart tai pirmųjų mokyklos gyvavimo metų dokumentai.    

Dabar mažai kalbėta apie mokytojus. Tai paliekame vėlesniam laikui.

Už pagalbą rengiant šį straipsnį autorius dėkoja nesenai Amžinybėn išėjusiai Remigijai Rūtelei Bukaveckienei, Naumiestyje 1928 m. gimusiai Jončaite, su kuria jos gyvenimo kelio pabaigoje užsimezgė labai šiltas, mielas ir dalykiškas bendravimas. Ji mielai sutiko pasidalinti savo žiniomis su šio miestelio gyventojais.   

Nuotraukoje: Naumiesčio progimnazijos 1924-1925 mokslo metų pabaiga.
Vieno iš namo palėpių radęs muziejui ją Žemaičių Naumiesčio muziejui padovanojo Vytautas Jurjonas iš Katyčių.

Saulius Sodonis,
Žemaičių Naumiesčio muziejininkas  

 

 

Close Menu
Pakeisti dydį
Kontrastas