Prieš kurį laiką straipsnyje „Kaip radosi naujas miestas senų gyvenviečių apsuptyje“ buvo keliami dabartinio Žemaičių Naumiesčio atsiradimo – kilmės – ir pavadinimo klausimai. Jie natūraliai atsirado lyginant gyvenvietę su aplinkiniais miesteliais – ji „pasirodo gimsta“ gerokai vėliau, nei kiti esantys netolimoje aplinkoje bei geografinėje platumoje.

Pirmosios emigracijos bangos pradžią galima sieti su 1831 m. ir 1863 m. sukilimais, po kurių daug gyventojų, o ypač dvasininkai ir smulkieji bajorai, buvo priversti palikti Lietuvos teritoriją. Masinė emigracija prasidėjo 1868 m., veikiant ekonominiams ir politiniams veiksniams.

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Mažosios Lietuvos krašte brendo visuomeniniai ir kultūriniai pokyčiai. Tai buvo laikotarpis, kai ne tik vystėsi miestai ir infrastruktūra, bet ir formavosi tautinė savimonė, stiprėjo kultūriniai ryšiai tarp vietos bendruomenių.

Šių metų kovo 11-ąją Lietuva švęs 35-erius Nepriklausomybės metus. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarais vadinami ne visi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai, o tik tie, kurie 1990 m. kovo 11-ąją vardinio balsavimo metu „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“

Jau buvo skelbta, kad Šilutės H. Šojaus muziejus iš Lietuvos kultūros tarybos gavo finansavimą projektui „K. Brandelio 1875 m. Vilniaus nuotraukų rinkinio „Souvenir de Vilna“ viešinimas – leidyba ir paskaitos“ ir rengia spaudai šį ledinį.

Jau buvo minėta, kad Žemaičių Naumiestis, seniau žinomas kaip Nowe Miasto, palyginus su kitomis gretimomis Lietuvos Vakarų krašto gyvenvietėmis, radosi palyginti vėlai. Tokią išvadą galima daryti panagrinėjus senuosius žemėlapius. Tačiau jau nuo XVIII a. vidurio vystymasis ima labai smarkiai spartėti. Aiški data, kurioje labai konkrečiai minimas Naumiestis yra 1750 m. rugpjūčio 31 d. Dievo malone Lenkijos – Lietuvos karaliaus Augusto III suteikta privilegija Naumiesčiui rengti turgus ir jomarkus. Apie tai kalbėta straipsnyje „Kaip radosi naujas miestas senų gyvenviečių apsuptyje“. Šis valdovo aktas liudija, kad čia jau gyventa nemažai žmonių ir jų veiklą reikėjo pradėti valstybiškai reglamentuoti.

2022 m. Lietuvos Respublikos Seimas į atmintinų dienų sąrašą įrašė Lietuvos žydų gelbėtojų dieną, kuri ne atsitiktinai buvo pasirinkta kovo 15-ąja. 1966 m. kovo 15 d. Vilniaus universiteto bibliotekininkė Ona Šimaitė tapo pirmąja lietuve, kuriai buvo suteiktas garbingas Pasaulio Tautų Teisuolės vardas už žydų gelbėjimą Antrojo pasaulinio karo metu.

Švėkšnos muziejus tęsia jau tradiciniu tapusį pasakojimų ciklą „Kai gyvenimai tampa istorija“. Šį kartą pasakosime apie kraštietį kalbininką, lietuvių kalbos vardyno rinkėją ir tyrėją, profesorių Kazį Alminauskį-Alminą (1904–1986). Siekiant suvienodinti informaciją ir neapsunkinti teksto, straipsnyje bus naudojama pavardės forma Alminas, nors iki 1939 m. oficiali profesoriaus pavardė buvo Alminauskis.

Šilutės muziejus 2018-2020 m. suorganizavo 24 etnografines ekspedicijas, ieškodamas informacijos apie Macikų lageryje kalintus žmones. Ekspedicijų medžiagos apžvalga sudėta į straipsnį. Tekstas pirmąkart spausdintas 2022 m. žurnale „Lietuvos etnologija“ Nr. 22 (31).

2017 m. Švėkšnos muziejaus muziejininkė gavo pranešimą apie nugriautą seną namą Švėkšnoje ir galimybę iš namo griuvėsių pasirinkti muziejui eksponatų. Namo griuvėsiai jau buvo pervežti į kitą vietą ir paruošti rūšiavimui: mediena bus supjaustyta malkoms, o visa kita bus išvežta į sąvartyną. Sąjūdžio laikų Lietuvos vėliava, vaistų buteliukai, daug smulkių daikčiukų... Rožančiai, škaplieriai, Brailio rašto knygos... Kvepalai, papuošalai, žaislai, degtukų dėžutės. Vaistų receptas su Kuktorovo Jono pavarde. Viena nuotrauka, puodelis, šaukštas. Kelioninė XX a. I pusės skrynia.

Siūlome susipažinti su Klaipėdos universiteto mokslininkų ©prof. dr. Vyganto Vareikio ir ©doc. dr. Silvos Pocytės 2019 metais parengta (2021 m. atnaujinta) studija, kuri buvo užsakyta Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbo kūrimo grupės.

1939 m. rugsėjo 1 d. prasidėjo II Pasaulinis karas. Į nelaisvę buvo paimta daugybė karių. Nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga sukūrė karo belaisvių ir internuotųjų lagerių sistemą. Per 1941–1944 metus Vokietijoje ir jos okupuotose šalyse buvo įsteigta 211 „oflagų“ ir „stalagų“, kuriuose kalėjo 33 tautybių karo belaisviai . Žodis „stalag“ yra vokiško pavadinimo „Stammlager für kriegsgefangene Mannschaften und Unteroffiziere“ trumpinys, nurodantis, kad tai yra karo belaisvių eilinių ir puskarininkių stovykla.

Penktadienį, spalio 15 d., Šilutės H. Šojaus muziejuje vyko konferencija „Penktojo regiono tapatybė – išskirtinumas ir unikalumas“. Ji buvo skirta...

Kovo 11-oji yra viena svarbiausių Lietuvos valstybės istorijos datų. Šiais metais sukanka 31 metai, kai Lietuva, pirmoji iš SSRS okupuotų kraštų, paskelbė atkurianti Lietuvos Nepriklausomybę.

1918 m. vasario 16 d. Vilniuje Lietuvos tautinės tarybos pasirašytas Lietuvos nepriklausomybės Aktas yra vienas reikšmingiausių XX a. lietuviškų dokumentų. Akte buvo skelbiama, kad atkuriama Lietuvos Valstybė, ir ji atsižada nuo visų valstybinių ryšių,

2019 m. Šilutės r. sav., Macikų k., teritorijoje šalia H. Zudermano g. buvo atlikti nedestruktyvūs archeologiniai žvalgymai.

Artėjančios Velykų šventės kaskart tampa proga prisiminti tradicijas ir papročius. Velykų vaizdiniai dabar panašūs visoje Lietuvoje: išsprogusios beržų šakelės, skubėjimas...

1920 m. vasario mėn. į Klaipėdos kraštą atvyko 21-asis Prancūzų šaulių pėstininkų batalionas su 650 šaulių, kurie buvo dislokuoti Klaipėdoje,...

„Aš, Michaelis fon Švabenas (Michael fon Schwaben), Vokiečių ordino komtūras Klaipėdoje (Memel), pripažįstu ir skelbiu viešai tiems, kurie mano laišką...

2019 m. liepos 29 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejus, Vietovardžių metų proga rinkdamas medžiagą apie išnykusias Šilutės rajono gyvenvietes, surengė ekspediciją...