Senoliai sakydavo: ,,Kurie Užgavėnių nešvenč, tiem tą metą didis ištrūkis pasidaro: ar gyvulys pakrint, ar namiškiai kokia limpama liga suserga, arba javams prastas metas yra, nors aplinkiniai kaimynai gerą metą tur“.
Susitikime vasario 16 d. 11 val. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje (Lietuvininkų g. 4). Šėlsime su Šilutės kamerinis dramos teatras šauniaisiais aktoriais. Žaisime interaktyvius pažintinius žaidimus.
Šiemet Šilutė švenčia gyvenvietės įkūrimo 510 metų jubiliejų ir miesto teisių suteikimo 80 metų jubiliejų. Pirmasis rašytinis šaltinis, kuriame minima gyvenvietės užuomazga, siejamas su 1511 metais išduota privilegija nuomoti karčemą šile.
1918 m. vasario 16 d. Vilniuje Lietuvos tautinės tarybos pasirašytas Lietuvos nepriklausomybės Aktas yra vienas reikšmingiausių XX a. lietuviškų dokumentų. Akte buvo skelbiama, kad atkuriama Lietuvos Valstybė, ir ji atsižada nuo visų valstybinių ryšių,
iemet Užgavėnės minimos kartu su valstybės atkūrimo švente – Vasario 16 diena. Apie ją žinoma daug, didžiuojamasi paskelbtu dokumentu, bet ar yra žinoma, kaip tuo metu, kai jis buvo rengiamas, buvo įprasta švęsti Užgavėnes? Kadangi Šilutės kraštas priklauso Mažosios Lietuvos etnografiniam regionui, straipsnyje pristatysime jo tradicijas.