GeneratedImage (2)
Kaledu senelio rezidencija FB
next arrow
previous arrow

Naujienos

2025-10-28

PARODA „VILKO VAIKAI (VOKIETUKAI): UŽMIRŠTA ANTROJO PASAULINIO KARO VAIKŲ ISTORIJA“

Šilutės Hugo Šojaus muziejuje veikia paroda, skirta mažai žinomai, tačiau itin jautriai istorijos daliai – vadinamiesiems vilko vaikams (vokietukams). Tai Antrojo pasaulinio karo našlaičiai, kurie po karo pabaigos, ieškodami maisto ir prieglobsčio, atklydo į Lietuvą iš buvusios Rytų Prūsijos teritorijų.
Daugiau
2025-10-21

SEMINARAS „VOKIŠKOS IR LIETUVIŠKOS KULTŪROS SINERGIJA MAŽOJOJE LIETUVOJE“ – ŽVILGSNIS Į ISTORIJOS IR KULTŪROS SĄVEIKĄ

Spalio 16 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje vyko prasmingas seminaras „Vokiškos ir lietuviškos kultūros sinergija Mažojoje Lietuvoje“, subūręs istorijos, kultūros ir švietimo bendruomenės narius.
Daugiau
2025-10-16

PASKAITA „BAŽNYTINIŲ ĮRAŠŲ PASLAPTYS“

Spalio 24 d., 16 val. DKC „Eglutėje“ (Katalikų bažnyčios g. 3, Šilutė) vyks giminės ir krašto istorijos tyrinėtojos Evelinos Viktorijos Žemeikytės paskaita „Bažnytinių įrašų paslaptys“.
Daugiau
1 3 4 5 6 7 167

Socialiniai tinklai

Renginiai

Muziejaus publikacijos

Kaip Vilnių ir Šilutę sieja fotografijų albumas „Souvenir de Vilna“. I dalis

Ne vienas yra girdėjęs, kad Šilutės H. Šojaus muziejuje saugoma daug unikalių eksponatų. Tęsdami dvarininko Hugo Šojaus pradėtas tradicijas, muziejininkai didžiausią dėmesį skiria šių vietų praeitį liudijantiems daiktams. Jie vienaip ar kitaip pasakoja apie Mažosios Lietuvos, ar kiek plačiau, – Rytų Prūsijos praeitį.
Daugiau

FOTOGRAFIJŲ PARODA „ZIVAI. NEPAMIRŠTI“ (II dalis).

Anksčiau rašėme, kad Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Švėkšnos ekspozicija įgyvendina projektą „ZIVAI. NEPAMIRŠTI“, kuriuo siekiama parodyti, kad Švėkšnoje iki Antrojo pasaulinio karo gyveno gausi žydų bendruomenė, kūrusi ir kėlusi miestelio ekonominę, socialinę ir kultūrinę vertę.
Daugiau

Mykolas Rionikeris ir Žemaičių Naumiestis

Jau buvo minėta, kad Žemaičių Naumiestis, seniau žinomas kaip Nowe Miasto, palyginus su kitomis gretimomis Lietuvos Vakarų krašto gyvenvietėmis, radosi palyginti vėlai. Tokią išvadą galima daryti panagrinėjus senuosius žemėlapius. Tačiau jau nuo XVIII a. vidurio vystymasis ima labai smarkiai spartėti. Aiški data, kurioje labai konkrečiai minimas Naumiestis yra 1750 m. rugpjūčio 31 d. Dievo malone Lenkijos – Lietuvos karaliaus Augusto III suteikta privilegija Naumiesčiui rengti turgus ir jomarkus. Apie tai kalbėta straipsnyje „Kaip radosi naujas miestas senų gyvenviečių apsuptyje“. Šis valdovo aktas liudija, kad čia jau gyventa nemažai žmonių ir jų veiklą reikėjo pradėti valstybiškai reglamentuoti.
Daugiau

Prenumerata

Loading

Partneriai

Close Menu
Lengvai suprantama kalba Gestų kalba