Hermanas Zudermanas (Hermann Sudermann) – vokiečių rašytojas ir dramaturgas, gimęs Macikuose (Šilutės r.) ir rašęs apie Klaipėdos krašto lietuvininkus. Biografija Zudermanas gimė 1857 m. rugsėjo 30 d. Macikuose (Šilutės r.). Jis – vyriausias aludario Johano Zudermano (1818–1887), kilusio iš Nyderlandų, ir jo žmonos Dorotėjos (1825–1923) sūnus. Macikuose (čia rašytojas gyveno iki šešerių metų) ir pačioje Šilutėje, kur vėliau persikėlė tėvai, prabėgo būsimojo rašytojo vaikystė. Mokėsi privačioje Verdainės mokykloje, vėliau mokslus tęsė Elbingo (Šiaurės |Lenkija) gimnazijoje, tačiau po poros metų, negaudamas iš tėvų paramos, buvo priverstas grįžti atgal į Šilutę. Kurį laiką dirbo Šilutės vaistinėje mokiniu. Pagerėjus tėvų materialinei padėčiai, gimnaziją baigė Tilžėje.
Nuo 1875 m. H. Zudermanas studijavo istoriją, filosofiją ir literatūrą Karaliaučiaus universitete. Vėliau studijas tęsė Berlyno universitete. Vertėsi mokytojavimu privačiose šeimose, dirbo redakcijose, vėliau visiškai atsidėjo rašytojo darbui. Žinoma, kad H. Zudermanas bendravo su lietuvininkais, pažinojo Vydūną.
1891 m. vedė išsiskyrusią rašytoją Klarą Lauckner, turėjusią tris vaikus iš pirmos santuokos, gyveno Karaliaučiuje, Drezdene. 1892 m. susilaukė dukros Hedės. 1895 m. galutinai apsistojo Berlyne, kur 1928 m. lapkričio 11 d. rašytojas mirė. Palaidotas Vokietijoje, namas pažymėtas atminimo lenta.
Plačiau apie rašytojo gyvenimo faktus galima pasiskaityti vokiečių kalba: http://www.sudermannstiftung.de/
Kūryba
H. Zudermano kūrybos originalo kalba leidyba, kaip teigia profesorius Domas Kaunas, yra išskirtinis kultūrinis ir ekonominis Vokietijos knygininkystės reiškinys. Nuo pirmosios publikacijos pasirodymo 1886 m. iki rašytojo mirties pjesės, dramos, komedijos, romanai ir apsakymai išėjo 44 atskiromis knygomis. Vienu tritomiu (1921) ir dviem šešiatomiais (1919, 1923) leidimais išspausdinti rinktiniai raštai.
H. Zudermano sėkmės pradžia – 1887 m., kai parašė autobiografinį romaną „Frau Sorge“ („Rūpestis“ arba „Nedalia“), tapusį motinos ir tėviškės simboliu. 1889 m., sukūręs dramą „Die Ehre“ („Garbė“), pagarsėjo tarptautiniu mastu, kaip žymiausias vokiečių natūralizmo atstovas, aplenkdamas iki tol viešpatavusį šiame žanre Gerhartą Hauptmaną.
Hermano Zudermano kūryboje daug motyvų iš Klaipėdos krašto lietuvininkų gyvenimo, buities, kultūros ir papročių. Aprašytas Nemuno žemupio ir Kuršių nerijos gamtovaizdis. Lietuviška tematika reikšmingiausias kūrinys – 1917 m. parašytas apsakymų rinkinys „Litauische Geschichten („Lietuviškos apysakos“). Jis dedikuotas Šilutės dvarininkui Hugo Šojui, su kuriuo rašytojas susipažino 1888 m. Berlyne.
Zudermano kūriniai, išversti į lietuvių kalbą
Lietuvių skaitytojų pažintis su H. Zudermano kūryba prasidėjo nuo dramaturgijos. 1909 m. Brukline pasirodė penkių veiksmų tragedijos „Jonas Krikštytojas“ („Johannes“, 1897) vertimas, o 1912 m. išleista drama „Joninės“ („Johannisfeuer“, 1900). 1921 m. išverstas ir išleistas trijų veiksmų vaidinimas „Užkampio laimė“ („Das Glück im Winkel“, 1895). 1922 m. pasirodė keturių veiksmų vaidinimai „Geras vardas“ („Der Gute Ruf“, 1913) ir „Garbė“ („Die Ehre“, 1890).
1912 m. Hermanas Zudermanas buvo pristatytas Nobelio premijai, bet jos negavo.
1938 m. išėjo net du romano „Frau Sorge“ (1887) vertimo variantai: vienas pavadintas „Rūpestis“ (vertė J. Vaznelis), kitas – „Nedalia“ (vertė A. Busilas).
1960 m. išleista knyga „Kelionė į Tilžę“, kurioje išspausdintos trys iš keturių lietuviškų apysakų: „Kelionė į Tilžę“, „Mikas Bumbulis“, „Jonas ir Erdmė“.
1970 m. Čikagoje išėjo V. Voltero išverstos dvi apysakos: „Kelionė į Tilžę“ ir „Samdinė“ bendru pavadinimu „Lietuvių apysakos“. 1996 m. pasirodė „Lietuviškos apysakos“. Leidinyje pirmą kartą lietuvių kalba išspausdintos visos keturios apysakos (apysaka „Samdinė“ pavadinta „Merga“).
2002 m. išleista „Mano jaunystės vaizdų knyga“ („Das Bilderbuch meiner Jugend“ (Autobiographie), 1922).
Dalį suskaitmenintų leidinių galima rasti čia: www.epaveldas.lt
Spektakliai ir filmai pagal H. Zudermano kūrinius
Vertimus į lietuvių kalbą skatino mėgėjų, o nuo 1918 m. profesionalių teatrų poreikis žinomų autorių pjesėms ir dramoms. Jos nuolat statytos Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių teatruose.
1976 m. „Lietuviškų apysakų“ siužetais pastatytas televizijos spektaklis „Kelionė į Tilžę“, 1980 m. – Eduardo Balsio opera „Kelionė į Tilžę“ ir spektaklis „Jonas ir Erdmė“ (Šiaulių teatre). 1989 m. Panevėžio teatre žiūrovai išvydo „Užkampio laimę“.
1981 m. režisierius Arūnas Žebriūnas pagal Sauliaus Šaltenio scenarijų pastatė vaidybinį filmą „Kelionė į rojų“. Novelės pavadinime esančio žodžio „Tilžė” sovietiniais metais neleido minėti.
http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/28109
Iš viso H. Zudermano kūrinių motyvais sukurta per 30 filmų visame pasaulyje. Kai kuriuose iš jų vaidino tokios žvaigždės kaip Džonas Gilbertas (John Gilbert), Greta Garbo bei Marlena Dytrich (Marlene Dietrich).
1927 m. novelę „Kelionė į Tilžę“ ekranizavo vokiečių režisierius Fridrichas Murnau (Friedrich Murnau). Scenarijų parašė vokiečių rašytojas Karlas Mejeris (Carl Mayer), prodiusavo amerikietis Viljamas Foksas (William Fox) – kompanijos „FOX Film“ įkūrėjas. Filmas, pavadintas „Sunrise: A Song of Two Humans“ („Saulėtekis: daina apie du žmones“), buvo klasikinis nebylusis filmas. 1928 m., per pirmąją „Oskarų“ teikimo ceremoniją, šis filmas pelnė tris apdovanojimus: laimėjo nominaciją „Unikali aukšto meninio lygio kino juosta“, už geriausią moters vaidmenį įvertinta aktorė Džanet Geinor (Janet Gaynor), o trečiąją statulėlę gavo kino operatoriai Čarlis Rošeras ir Karlas Štrausas (Charles Rosher, Karl Struss).
Filmas, pelnęs tris „Oskarus“: https://www.youtube.com/watch?v=rcIinIj8Jtg
Informacija apie filmus, pastatytus pagal H. Zudermano kūrinius:
http://www.ve.lt/naujienos/kultura/filmai/kelione-i-tilze-trys-oskarai-uz-lietuviska-drama-1476024/
Įamžinimas Lietuvoje ir Šilutėje
1936 m. Šilutėje pastatytas paminklas H. Zudermanui. Paminklu rūpinosi Hugo Šojus: jis padovanojo žemės sklypą, apsodino skverelio taką rašytojo mėgstamais medžiais – beržais. Skulptorius – Erichas Šmitas Kestneris. Paminklas sovietiniais metais buvo nugriautas, jo vietoje pastatytas obeliskas sovietiniams kariams. Atgimimo metais Šilutės H. Zudermano visuomeninio literatų klubo narių iniciatyva, Šilutės rajono savivaldybės ir bendruomenės dėka paminklas atstatytas. Tai pilko marmuro biustas ant 2 metrų aukščio postamento. Paminklas atkurtas Berlyne, skulptoriaus H. Hacke. H. Zudermano tėvų namas Macikuose yra kultūros paveldo objektas (u. Nr. 687), pažymėtas memorialine lenta ir bareljefu.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę rašytojo kūrybinį palikimą ypač aktyviai populiarino Šilutės Hermano Zudermano literatūrinės kraštotyros klubas, įsikūręs 1992 m. Bendradarbiaudamas su kauniečiais rašytojais klubas finansiškai rėmė viso „Lietuviškų apysakų“ rinkinio lietuvių kalba išleidimą. Išleistas straipsnių, nagrinėjančių rašytojo kūrybinį palikimą, rinkinys „Rašytojas ir gimtinė“ (1999) bei „Mano jaunystės vaizdų knyga“ (2002) ir kt.
Klaipėdoje nuo 1992 m. veikia H. Zudermano vardu pavadinta vidurinė mokykla, skirta vokiečių kilmės moksleiviams. Jo vardas suteiktas ir Šilutėje bei Macikuose (Šilutės r.) esančioms gatvėms.
Rašytoją H. Zudermaną su dvarininku, iškiliu krašto žmogumi Hugo Šojumi siejo ilgamečiai turiningos draugystės ryšiai, todėl restauruotame H. Šojaus dvare (kur įsikūręs muziejus), planuojama įrengti ekspoziciją rašytojui H. Zudermanui ir kitiems iškiliems krašto žmonėms.
Bibliotekos kolektyvas prižiūri rašytojo H. Zudermano tėvų kapą senosiose miesto kapinėse.
Literatūra:
1. Hermannas Sudermannas savo ir mūsų knygose: iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos išleistų rašytojo knygų parodos katalogas / Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka ; pagal asmeninį rinkinį parengė Domas Kaunas. Vilnius: Valstybės žinios, 2007.
2. Mažosios Lietuvos enciklopedija. T. 4 / Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009, p. 352–353
Remtasi: http://www.silutesknygininkai.lt/silute/zudermanas-hermanas/