Šio maršruto veikėjai: iš Kauno atvykusi architektūros istorikė Jolita Kančienė, šilutiškis architektas Egidijus Vidrinskas, Hugo Šojaus muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė, evangelikų liuteronų bažnyčios pastorius Remigijus Šemeklis ir Menų mokyklos devintokas Matas Ragelis.

Šįkart laidos komanda keliaus į Mažąją Lietuvą, į Šilutę. Nors Rytprūsiuose visada buvo kalbama dviem kalbomis ir šis kraštas priklausė Vokietijai, čia buvo išspausdinta pirmoji lietuviška knyga, pirmoji lietuvių kalbos gramatika ir Kristijono Donelaičio „Metai“.

 

Pirmas objektas – Vilų gatvė. Dalis pastatų čia statyti iki pirmojo pasaulinio, kita dalis – tarpukariu.

 

„Ko gero per sovietmetį ir iki šiol Šilutėje nebuvo pastatyta nė vieno gražesnio pastato nei iki Antrojo pasaulinio karo“, – tikina E. Vidrinskas.

Aplankysime ir Lietuvninkų gatvėje įsikūrusią Žemės ūkio mokyklą. Užsuksime į butą, kuriame gyveno direktorius. Iki šiol išliko plytos su autentiškais užrašais bei įmantrus balkonas.

 

Kitas objektas – J. G. Herderio gimnazija. Įdomu tai, kad nors šie įspūdingi rūmai pastatyti Lietuvos laikais, jie buvo skirti vokiečiams. Kartu su ekspertais eisime į šio pastato vidų paieškoti autentikos. O čia germaniškų simbolių – tikrai ne vienas.

 

Laidos komanda aplankys ir Vydūno gimnaziją, kuri iškilo kaip lietuvių atsakas vokietakalbiams miestelio gyventojams. Įdomu, kad ją suprojektavo vokiečių architektas Herbertas Reissmanas. Įspūdingas mokyklos pastatas, buvo pastatytas labai greitai – vos per pusę metų. Pastate buvo nuosava katilinė, virtuvė, dušai, trečiame aukšte įrengti gyvenamieji kambariai. O ir gimnazijos interjeras žavėjo išskirtine prabanga.

„Reikėjo nušluostyti nosį vokiečiams ir parodyti, kad lietuviai gali ne prasčiau“, – šypteli gimnazijos direktorė.

 

Nepraleisime ir Hugo Šojaus muziejaus, kur mus pasitiks lietuvninkų kalba šnekanti I. Skabliauskaitė. Iki prasidedant karui, Šilutėje gyveno beveik 5 tūkstančiai žmonių, o po karo liko vos septyni. Šiandien kalbančių lietuvninkų šnekta beveik nėra. Žiūrovai turės galimybę išgirsti autentišką šišioniškių tarmę.

„Lietuvninkai pyksta, jei juos pristato žemaičiais, nes šis kraštas niekada nepriklausė Žemaitijai“, – rėžia I. Skabliauskaitė.

Rytų Prūsijos perlu vadinama Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia kelia nuostabą atvykėliams. Čia yra ne tik didžiausias Lietuvoje bokšto laikrodis, bet ir jos vidus žavi neįprastomis spalvomis. Unikalus altorius ir freska, kurią nutapė Karaliaučiaus Dailės akademijos prof. dailininkas Richardas Pfeiferis. Joje – 120 originalaus dydžio figūrų. Ši freska – vienintelis išlikęs šio dailininko monumentaliosios tapybos kūrinys.

 

Šaltinis:

  1. https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000127136/stop-juosta-marsrutas-nr-126-silute-unikalus-pastatai-lietuvininkai-ir-sisioniskiu-tarme

2.  https://youtu.be/Krd-O9saJyk

Close Menu
Pakeisti dydį
Kontrastas