Nuo lietuvių kultūrinio ir tautinio atgimimo neatsiejamas yra sovietiniais laikais itin griežtai draustų tautinių simbolių atgaivinimas. Tautinė vėliava („Trispalvė“) ir tarpukario Lietuvos himnas (V. Kudirkos „Tautinė giesmė“) buvo pagrindiniai simboliai, kurie ypatingai skatino, telkė ir kitaip emocionaliai veikė lietuvius Sąjūdžio metais.

Nepriklausomos Lietuvos trispalvė vėliava oficialiai į viešąjį gyvenimą Lietuvoje grįžo Sovietų Sąjungoje prasidėjus persitvarkymui, o Lietuvoje – Atgimimui. 1988 m. vasarą Lietuvos trispalvė suplevėsavo Sąjūdžio mitinguose ir kituose visuomeniniuose renginiuose. 1988 m. spalio 7 d. ji pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo buvo iškelta Gedimino pilies bokšte kaip svarbus tautos istorinis simbolis. 1988 m. lapkričio 18 d. Lietuvos LTSR Aukščiausioji Taryba, spaudžiama visuomenės, buvo priversta pakeisti LTSR Konstituciją ir geltonai, žaliai ir raudonai vėliavai suteikti valstybės vėliavos statusą. Lietuvos LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas 1989 m. sausio 25 d. patvirtino vėliavos spalvinį etaloną ir iš sovietinių vėliavų perimtas ilgio ir pločio proporcijas (1:2). Vėliavos spalvos (geltona, artima oranžinei, sodriai žalia ir raudona, artima purpurinei) buvo atkurtos pagal nepriklausomos Lietuvos Respublikos vėliavas, kurias išsaugojo muziejai ir privatūs asmenys.

Šilutėje Tautinė vėliava iškilmingai suplevėsavo prie Kultūros namų 1988 m. spalio 23 d.

2008 m. rugpjūčio 29 d., LPS Šilutės skyriaus atstovai, minint Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ir Šilutės Sąjūdžio iniciatyvinės grupės įkūrimo 20 m. jubiliejų, Šilutės muziejui perdavė Lietuvos vėliavą (Pg 7172).

Vėliava pasiūta 1988 m. birželio–liepos mėn. ir buvo naudojama įvairiuose renginiuose, keliama LPS Šilutės iniciatyvinės grupės būstinėje.