Rugsėjo 1-ąją Šilutės Hugo Šojaus muziejuje mokslo metų pradžią pasitikome saldžiai ir nuotaikingai. Nors dieną lydėjo lietus, jis nesutrukdė smagiai praleisti laiko.
Rugsėjo 1-oji jau visai čia pat! O kad naujų mokslo metų pradžia būtų ne tik išmintinga, bet ir saldi, smagi bei pilna gerų emocijų, kviečiame ją švęsti Šilutės Hugo Šojaus muziejuje!
2026 m. rugpjūčio 21 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje vyks Europos dienai stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti bei Baltijos kelio dienai skirtas renginys.Lankytojų laukia edukacinės veiklos mažiesiems, filmo peržiūra ir bendra dainų programa su Šilutės krašto meno kolektyvais.
Ankstesniame rašinyje „Naumiesčio paslaptis: kaip ir kada?“ buvo papasakota, kada ir kaip radosi dabartis Žemaičių Naumiestis. Tai buvo pirmoji istorijos apie šio miestelio kilmę dalis. Suprantama, viso to nebūtų be žmonių. Tad tęsdami pasakojimą, pažiūrėkime į jo gyventojus, jų atsiradimą, kas iš esmės ir nulėmė gana sparčią miestelio plėtrą XVIII-XIX a.
Prieš kurį laiką straipsnyje „Kaip radosi naujas miestas senų gyvenviečių apsuptyje“ buvo keliami dabartinio Žemaičių Naumiesčio atsiradimo – kilmės – ir pavadinimo klausimai. Jie natūraliai atsirado lyginant gyvenvietę su aplinkiniais miesteliais – ji „pasirodo gimsta“ gerokai vėliau, nei kiti esantys netolimoje aplinkoje bei geografinėje platumoje.
XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Žemaičių Naumiestis atsidūrė istorinių virsmų kryžkelėje. Tai buvo pasienio miestelis, vos už trijų kilometrų nuo Rytų Prūsijos. Per šią sieną judėjo ne tik prekės ar kontrabanda – čia driekėsi vienas svarbiausių emigracijos kelių iš Žemaitijos į Vakarus.