OLYMPUS DIGITAL CAMERA
svetainėje coverį pakeisti irgi Vladimiro Kazariano (Ukraina) paroda
next arrow
previous arrow

Naujienos

2025-06-12

GEDULO IR VILTIES DIENOS MINĖJIMAS

Birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena. Tą dieną, prisimename skaudžią Lietuvos istorijos datą – 1941 m. birželio 14-ąją, kai...
Daugiau
2025-06-12

ISTORINĖ PARODA „MEDICINA: TADA IR DABAR“

Gimdymai be artimųjų. Vaikų skyriuose – tylūs verkimai. Injekcijos stikliniais švirkštais. Tokia buvo medicina sovietmečiu. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje veikia...
Daugiau
2025-06-10

KVIEČIAME Į PLENERĄ „NUTAPYK HUGO ŠOJAUS DVARĄ VASAROS SPALVA“!

Tęsiame projektą „Kūrybinių improvizacijų ciklas „Muziejus kitu kampu“ ir kviečiame visus į nepaprastą vasaros kūrybos nuotykį!  Birželio 18–19 d. (nuo...
Daugiau

Socialiniai tinklai

Renginiai

Muziejaus publikacijos

DR. HUGO ŠOJUS – VALDININKAS, MUZIEJININKAS, VISUOMENĖS IR KULTŪROS VEIKĖJAS

XIX a. pab. – XX a. vid. Šilutės miesto istorija neatsiejama nuo dvarininko, valstybės tarnautojo, aktyvaus visuomenės ir kultūros veikėjo, mecenato bei pirmojo privataus muziejaus Klaipėdos krašte įkūrėjo Hugo Šojaus asmenybės. Tai buvo plačių interesų, energingas ir nepaprastai veiklus žmogus, palikęs ryškų pėdsaką krašto ekonominiame, kultūriniame ir socialiniame gyvenime. Jo iniciatyvos prisidėjo prie Šilutės miesto augimo, istorinio paveldo išsaugojimo ir kultūros puoselėjimo.
Daugiau

Karaliaus Vilhelmo kanalas

Karaliaus Vilhelmo kanalas, Klaipėdos kanalas, vienintelis dirbtinai sukurtas vandens kelias Lietuvoje, Klaipėdos ir Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje. Kelias jungia Miniją su Kuršių mariomis. Ilgis 24 km, plotis 22–30 m, gylis 2,3–3,6 m. Prasideda 18 km nuo Minijos žiočių, ties Lankupiais. Eina į šiaurės vakarus. Baigiasi Malkų įlankoje, Klaipėdos pietiniame pakraštyje . Klaipėdos kanalą papildė sureguliuotas Minijos žemupys (ištiesinti upės vingiai, protaka į Atmatą ir kita) .
Daugiau

JUOZAS KARVELIS (1934-04-18 – 2018-04-12)

Šių metų kovo 11-ąją Lietuva švęs 35-erius Nepriklausomybės metus. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarais vadinami ne visi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai, o tik tie, kurie 1990 m. kovo 11-ąją vardinio balsavimo metu „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“
Daugiau

Prenumerata

Loading
Close Menu
Lengvai suprantama kalba Gestų kalba