Šilutės Hugo Šojaus muziejuje bus eksponuojama jau 7-oji paroda iš „Alexandre Vassiliev Foundation“ kolekcijos – vienos žinomiausių privačių mados istorijos kolekcijų Europoje, garsėjančios autentiškais kostiumais, aksesuarais ir mados kultūros artefaktais.
„Europos muziejų naktis“ – tarptautinė iniciatyva, kurios metu muziejai kviečia lankytojus patirti kultūrą netradicinėje, vakarinėje aplinkoje. Šilutėje ši tradicija atgyja dvaro kiemelyje, sujungdama muziką, teatrą ir bendrystę po atviru dangumi.
Ankstesniame rašinyje „Naumiesčio paslaptis: kaip ir kada?“ buvo papasakota, kada ir kaip radosi dabartis Žemaičių Naumiestis. Tai buvo pirmoji istorijos apie šio miestelio kilmę dalis. Suprantama, viso to nebūtų be žmonių. Tad tęsdami pasakojimą, pažiūrėkime į jo gyventojus, jų atsiradimą, kas iš esmės ir nulėmė gana sparčią miestelio plėtrą XVIII-XIX a.
Prieš kurį laiką straipsnyje „Kaip radosi naujas miestas senų gyvenviečių apsuptyje“ buvo keliami dabartinio Žemaičių Naumiesčio atsiradimo – kilmės – ir pavadinimo klausimai. Jie natūraliai atsirado lyginant gyvenvietę su aplinkiniais miesteliais – ji „pasirodo gimsta“ gerokai vėliau, nei kiti esantys netolimoje aplinkoje bei geografinėje platumoje.
XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Žemaičių Naumiestis atsidūrė istorinių virsmų kryžkelėje. Tai buvo pasienio miestelis, vos už trijų kilometrų nuo Rytų Prūsijos. Per šią sieną judėjo ne tik prekės ar kontrabanda – čia driekėsi vienas svarbiausių emigracijos kelių iš Žemaitijos į Vakarus.