Kilnojamoji paroda „Seserys elzbietietės Lietuvoje: Bonitos veikla Švėkšnoje“, pasakojanti apie Antaninos Žemgulytės – sesers Bonitos gyvenimą ir elzbietiečių veiklą. Prie parodos sukurtas edukacinis užsiėmimas su medinėmis vienuolių skulptūrėlėmis, kurio pagalba mažiesiems parodos lankytojams pasakojama apie ligoninės-vienuolyno statybą Švėkšnoje.
Parodą sudaro 8 vnt. A1 formato stendai (118 x 84 cm).
Apie Šv. Elzbietos kongregaciją:
Po Pirmo pasaulinio karo nepriklausomoje Lietuvoje susiklostė palankios sąlygos augti vienuolijoms. 1918–1940 m. Lietuvoje naujai įsikūrė 11 ordinų ir kongregacijų vienuoliai: vargdienių seserys, kazimierietės, kryžietės, elzbietietės, pranciškonės, jėzuitai, kapucinai, dominikonai, saleziečiai, pranciškietės ir salezietės.
1924 m. į Lietuvą iš Karaliaučiaus, kur buvo įsikūręs kongregacijos provincijos centras su noviciatu, atvyko pirmosios Šv. Elzbietos kongregacijos vienuolės. Seserys buvo pramintos „pilkosiomis seserimis“ dėl savo aprangos, kurią dėvėjo pirmosios vienuolės elzbietietės.
Elzbietiečių įkurdinimu Kaune rūpinosi Sofija Smetonienė kartu su neseniai atvykusiais vokiečiais jėzuitais. 1924 m. birželio mėn. įvyko kunigo Jono Kipo, generolo Vlado Nagevičiaus, Sofijos Smetonienės ir karo ligoninės viršininko, iš Švėkšnos valsčiaus kilusio plk. Kazio Oželio pasitarimas dėl seserų darbo šioje ligoninėje.
Iki 1924 m. lietuvaičių seserų Šv. Elzbietos kongregacijoje nebuvo. Vienuolėms įsikūrus Kaune, į Karaliaučiaus noviciatą išsiųstos pirmosios kandidatės. O atvykusios elzbietietės Kaune laikinai apsistojo pas benediktines, privačiai slaugė ligonius, rūpinosi vargšais. Vėliau elzbietietės kūrėsi ir kituose miestuose: nuo 1929 m. – Švėkšnoje, 1935 m. pradėjo veiklą Jurbarke, našlaičių prieglaudai Šilutėje taip pat vadovavo vienuolės elzbietietės.
Elzbietietės išgarsėjo Švėkšnoje pradėjusios statyti ligoninę-vienuolyną (architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis), kuris išlikęs iki šių dienų. Šiame pastate dabar veikia VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Jūrininkų ligoninė“ Psichiatrijos klinika (buvusi Švėkšnos ligoninė).
Apie Šv. Elzbietos kongregaciją:
Po Pirmo pasaulinio karo nepriklausomoje Lietuvoje susiklostė palankios sąlygos augti vienuolijoms. 1918–1940 m. Lietuvoje naujai įsikūrė 11 ordinų ir kongregacijų vienuoliai: vargdienių seserys, kazimierietės, kryžietės, elzbietietės, pranciškonės, jėzuitai, kapucinai, dominikonai, saleziečiai, pranciškietės ir salezietės.
1924 m. į Lietuvą iš Karaliaučiaus, kur buvo įsikūręs kongregacijos provincijos centras su noviciatu, atvyko pirmosios Šv. Elzbietos kongregacijos vienuolės. Seserys buvo pramintos „pilkosiomis seserimis“ dėl savo aprangos, kurią dėvėjo pirmosios vienuolės elzbietietės.
Elzbietiečių įkurdinimu Kaune rūpinosi Sofija Smetonienė kartu su neseniai atvykusiais vokiečiais jėzuitais. 1924 m. birželio mėn. įvyko kunigo Jono Kipo, generolo Vlado Nagevičiaus, Sofijos Smetonienės ir karo ligoninės viršininko, iš Švėkšnos valsčiaus kilusio plk. Kazio Oželio pasitarimas dėl seserų darbo šioje ligoninėje.
Iki 1924 m. lietuvaičių seserų Šv. Elzbietos kongregacijoje nebuvo. Vienuolėms įsikūrus Kaune, į Karaliaučiaus noviciatą išsiųstos pirmosios kandidatės. O atvykusios elzbietietės Kaune laikinai apsistojo pas benediktines, privačiai slaugė ligonius, rūpinosi vargšais. Vėliau elzbietietės kūrėsi ir kituose miestuose: nuo 1929 m. – Švėkšnoje, 1935 m. pradėjo veiklą Jurbarke, našlaičių prieglaudai Šilutėje taip pat vadovavo vienuolės elzbietietės.
Elzbietietės išgarsėjo Švėkšnoje pradėjusios statyti ligoninę-vienuolyną (architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis), kuris išlikęs iki šių dienų. Šiame pastate dabar veikia VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Jūrininkų ligoninė“ Psichiatrijos klinika (buvusi Švėkšnos ligoninė).
