Gegužės 21-osios vakarą erdvės prisipildė ne tik meno, bet ir ypatingos emocinės atmosferos. Čia atidaryta A. Kriščiūno tapybos paroda „Tamsioji saulės pusė“, į muziejų subūrusi gausų būrį meno mylėtojų, kultūros bendruomenės narių bei žmonių, norėjusių bent trumpam sustoti nuo kasdienio skubėjimo.
Vakaro metu buvo galima pajusti, kad ši paroda – daugiau nei paveikslų ekspozicija. Tai jautrus kvietimas pažvelgti giliau: į žmogaus vidų, jo tylą, ilgesį, prisiminimus ir jautrumą, kurį dažnai užgožia kasdienybė.
Renginio pradžioje susirinkusiuosius pasveikino muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė, o vėliau vakaras persikėlė į paties autoriaus kūrybos pasaulį.
A. Kriščiūnas – menininkas, kurio kūryboje susilieja tapyba, fotografija, muzika ir literatūra. Vakaro metu autorius ne tik pristatė savo parodą, bet ir skaitė savo kurtus tekstus bei eilėraščius, kurie tapo vienu jautriausių vakaro akcentų.
Klausantis autoriaus kūrybos muziejuje tvyrojo ypatinga atmosfera. Buvo galima stebėti, kaip keitėsi žmonių emocijos, veido mimikos, kaip vieną akimirką salėje nuaidėdavo tylus juokas, o kitą – įsivyraudavo beveik spengianti tyla. Ta tyla, kuri atsiranda tada, kai žodžiai paliečia kažką labai asmeniško.
Ne vienas vakaro svečias po renginio pripažino, kad A. Kriščiūno kūryba ne tiek suprantama protu, kiek pajaučiama vidumi. Paveiksluose ir tekstuose žmonės atpažino save, savo prisiminimus, jautrumus ir vidines būsenas.
Parodos pavadinimas „Tamsioji saulės pusė“ vakaro metu įgavo dar gilesnę prasmę – tarsi priminimas, kad net ir šviesoje kiekvienas žmogus turi savo vidinį pasaulį, savo klausimus ir savo tylą.
Po renginio dar ilgai nesinorėjo skirstytis – žmonės lėtai vaikščiojo po ekspoziciją, sustodavo prie paveikslų, dalijosi įspūdžiais ir emocijomis.
Pats A. Kriščiūnas liko nuoširdžiai sužavėtas gausiai susirinkusiais lankytojais, itin šiltu vakaro priėmimu bei jautriu jo kūrybos pristatymu.
