Tai – tęstinio edukacinių pamokų ir leidybos projekto ,,Šeštadieninė lietuvininkų tarmės mokyklėlė“, finansuojamo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, dalis, skaičiuojanti jau šeštus metus. Projektu siekiama, kad lietuvininkų tarmė taptų gyvuoju paveldu, stiprinant etnografinio Mažosios Lietuvos regiono identitetą, kadangi šis regionas demografiškai smarkiai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metu – daugelis gyventojų patyrė genocidą arba buvo priversti emigruoti. Labiausiai procesas paveikė šio krašto lietuvininkų (kalbininkų vadinama vakarų žemaičių) tarmę, kurią nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija – UNESCO apibrėžia, kaip vieną iš valstybės saugotinų nematerialaus kultūros paveldo rūšių. Todėl mums, gyvenantiems etnografinėje Mažosios Lietuvos teritorijoje, ypatingai svarbu ar tarmė liks tik paveldu (kiekvienais metais gyventojų, kalbančių lietuvininkų tarme mažėja, 2012 m. jų būta 104, 2014 – 96, šiuo metu 70), ar taps gyvąja tradicija. Projekto metu dar numatyta: edukacinio sąsiuvinio ,,Lietuvininkų tarmė“ bei garso laikmenos ,,Ką lietuvininkai tėmija“ leidyba.

Svarbus pasiekimas, jog 2023 m. Lietuvos nacionalinio kultūros centro kuriamame Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade lietuvininkų tarmės perdavimas įrašytas kaip nacionalinė vertybė ,,Lietuvininkų (šišioniškių) tarmės gaivinimas: mokyklėlė ir kitos veiklos“.