„ Karaliaučiaus Dailės Akademijos studentas Horst Skodlerak savo molbertą  pasistatė Rusnės upės pakrantėje ir pradėjo piešti gerai pažįstamą savo krašto peizažą. Profesorius Alfred Partikel, kurio Rytų Prūsijos peizažai nepaprastai žavėjo Skodleraką, lyg atsitiktinai eidamas pro šalį paėmė jo paletę iš rankų ir nutapė paveikslą, kurį studentas visą naktį užbaiginėjo. Ši patirtis, kaip sakė pats Skodlerakas, buvo pagrindinė priežastis dailininko kelio pasirinkimui. Iki to, 1937/39 jis keturis semestrus mokėsi  Eduardo Bischofo klasėje Karaliaučiaus Dailės Akademijoje. Tačiau vis dėlto pažintis su Partikel, jų pokalbiai apie Gėtės spalvų mokymą ir Chardin peizažus, kuriuos profesorius labai vertino, jo pasakojimai apie Bregve ir Derain Paryžiuje, Skodlerrak‘ui atvėrė akis  supratimui, ką reiškia jam tapyba. Šią pastraipą randame kataloge skirtame H.Skodlerrak  kūrinių pristatyme. (Katalog Horst Skodlerrak,Lübek,1990)

Dailininkas Horst Skodlerrak, gimė 1920 sausio 18 d. Juknaičiuose (Jugnaten) Rytų Prūsijoje, savo senelės namuose. Jo tėvas Normann Skodlerrak  tuo metu dirbo Okslindžių kaime, liaudies mokyklos mokytoju. Motina Gretė, mergautinė pavardė  Kissuth, namų šeimininkė. Vaikystę  H.Skodlerrak praleido Juknaičiuose, močiutės kolonijinių prekių parduotuvėje. Toje parduotuvėje buvo galima pirkti viską, kas tik įmanoma ir reikalinga gyvenimui: žibalą, benziną pirmosioms mašinoms, dviračius, sūrį ir taukus, druską ir cukrų, saldainių ir sausainių, tabaką ir cigarečių ir t.t.

Netoli buvo geležinkelio stotis ir turbūt jokios kitos transporto priemonės Skodlerako kūriniuose  neaptinkame tiek dažnai, kaip pievomis, … riedančio traukinio, kurį gaubia didžiulis dūmų kamuolys. Pralekiančius traukinius jis nuo vaikystės  lydėdavo su nuostaba- juk jo močiutės Kissuth parduotuvė stovėjo prie Juknaičių geležinkelio stoties“, rašė H.Skodlerrako kūrybos darbų katalogo  sudarytojas Helmut Schumacher.

1924m. tėvas pradėjo dirbti Šilokarčemos Liaudies mokykloje mokytoju ir šeima persikelia į Šilokarčemą  (dabar Šilutė)  Nuo 1926 iki 1930 Horst`as lanko liaudies mokyklą, dabar joje įsikūrusi Šilutės meno mokykla. Nuo 1930 iki 1935 m. mokėsi  Šilokarčemos Herderio gimnazijoje(dabar Šilutės 1-oji gimnazija). Apie šį laikotarpį jis rašo “Aš buvau blogas mokinys . Mane domino tik sportas ir dailė“  Meilė menui ypač piešimui atėjo iš vaikystės. H.Skodlerrak´as  prisimena su kokiu įkvėpimu  jis vaikystėje piešė ant nosinių ir paskui jas džiovindavo prie koklinės krosnies.

Po mokslų Herderio gimnazijoje 1935-37m. jis lankė Štume, prie Marienwerder (Vakarų Prūsija) Nacionalinę politinio ugdymo instituciją.Reikia prisiminti,jog tuo metu Vokietiją jau valdė Nacionalsocialistai Politiniai mokslai nelabai domino H.Skodlerrak´ą. Jis susipažįsta su dailininku prof. Eduard Bischoff, (1888-1945), kuris tenai tapė freskas.Susidomi daile ir 1937-39 m. lanko žiemos semestro studijas Karaliaučiaus Dailės Akademijoje.Tarp jo pedagogų yra dailininkas Eduard Bischof(1890-1974) ir Alfred Partikel (1888-1945).1938 m.H.Skodlerrak su prof. Alfredu Partikeliu keliauja į Rusnę ir Nemuno deltą tapyti. 1938-1940 lankosi Nidos dailininkų kolonijoje.

1939 metais baigia dailės studijas, tuo metu Klaipėdos kraštas grįžta į Vokietijos sudėtį, ir H.Skodlerrak rašo“ aš turėjau pasirinkti – Darbo tarnyba Vokietijos Reichui ar tapti mokytoju.“  Jis pradeda dirbti, mokytojo padėjėju Šilokarčemos ir Kintų liaudies mokyklose.  Tačiau dirbo tik vienus metus.1940 pašaukiamas į kariuomenę, mokosi lakūnų mokykloje radijo operatoriumi. 1941m. perkeliamas į žinių teikimo grupę (prie Radarų) Halėje. Tuo pačiu metu lanko taikomojo meno mokyklą Burg Giebeschenstein (Aktų klasę). 1942 gimsta dukra Cristiane, su  jos motiną Ilse Schneider draugavo Karaliaučiaus dailės Akademijoje.Tačiau šeimos su Ilse Schneider nesukuria ir 1944metais gruodžio 30 Dresdene veda jaunystės draugę Liselotte Quass(„Lo“), ją jis pažinojo dar iš mokslų Šilokarčemos Herderio gimnazijoje .

 1945 Skodlerrak pergyvena visišką Dresdeno subombardavimą ir gegužės viduryje netoli Leipcigo patenka į amerikiečių nelaisvę,iš kurios  paleidžiamas gruodžio 5 d.. Vyksta į Bad Schwartau, kur jo žmona su uošviais tuo metu gyvena.

Karas privertė šeimą palikti savo namus ir bėgti, tapti tremtiniais. Po karo jis ėmėsi ieškoti naujo pasaulio, kuris negalėjo būti, kur nors Bavarijoje ar aukštutiniame Hesene. Jį traukte arčiau tėviškės, kurią priminė gamta ir panašus peizažas, tai buvo  Šlezvigo Holšteino kraštas. Ir kai dailininką pakvietė dirbti į Niurnbergo vaizduojamųjų menų akademiją, jis atsisakė aiškindamas, jog ten jam trūktų  debesų ir jūros. (Eberhardas Schlotter). Po karo su žmona Lo gyveno  Šlezwig Holsteine, pradžioje mansardoje Bad Schwertau mieste. Turėjo išsaugojęs ritinį akvarelinių dažų, kuriais pradėjo vėl tapyti ir pardavinėti savo akvareles, kad galėtų prasimaitinti.

1946. lapkričio 1d. Hanzos miesto Liubeko  Kultūros valdyba pripažįsta Skodlerrak, laisvai kuriančiu dailininku (Pažymėjimas Nr.19, dailininkas) Šis dokumentas jam suteikia galimybę gauti kortelę maistui nusipirkti, o vėliau ir teisę išvykti į Liubeko apylinkėse esantį Brodteno kaimą. 1947m. jiems gimsta dukra Petra.

1948m. Gotfried Sello galerijoje jis jau atidarė savo personalinę parodą. Atidaryme susipažįsta su tuo metu garsiais Vokietijoje dailininkais Heckel, Kokoschka ir Marcks. Tais pačiais metais jis buvo priimtas į Hamburgo „Sezesion“ dailininkų sąjungą. Pažintis su dailininkais, dailės akademijos profesoriais palengvino jo, kaip dailininko startą po karo.

1951 metais šeima, su jaunesniąja dukterimi Petra (1947) persikelia į 200 metų senumo namelį. Namelyje baltai dažytos sienos, tamsiai rudi balkiai, išryškino jo labai spalvingus 1950m. tapybos darbus. Neturėdami galimybės parduoti savo darbus, gyveno Brodtene, kaip sakydavo labai kukliame rojuje, kur nebuvo vandentekio ir sanitarinių įrenginių, tik turėjo didelį daržą, kuris jiems padėjo išgyventi.

1952/53 metų žiemą, pakviestas ir finansuotas konsulo Eintz –Rendsburg, jis keliavo krovininiu laivu „Keitum“ po Viduržemio jūrą aplankydamas  – Egiptą, Siriją, Libiją, Turkiją, Graikiją, Ispaniją ir Belgiją. H.Skodlerrak tampa vis žinomesnis, Šiaurės Vokietijos – Hamburgo, Kylio  meno galerijos bei Liubeko muziejus pradėjo įsigyti jo darbus, rengiamos parodos, skiriamos stipendijos.

1956 m. audra sugriovė jų senąjį namelį, kilo gaisras, kurio gesinimo metu buvo vandeniu sugadintas visas šeimos turtas , išgelbėti buvo tik dailininko darbai. Šeima persikelia į dviejų kambarių butą vietos pensione.

Nuo 1964 metų Skodlerakas apsigyvena Travemiundėje ir tais pačiais metais buvo pakviestas dirbti docentu Kylio Miuthesijaus taikomosios dekoratyvinės dailės mokykloje. Nuo 1986 garbės profesorius. 1991m. dėl pablogėjusios sveikatos atsisako pedagoginio darbo. 2000 m. Liubeko Baltijos jūros akademija (Ostsee Akademie)-80-ojo Horsto Skodlerako gimtadienio proga surengė retrospektyvinę dailininko parodą.

2001 spalio 21 d. mirė Liubeke. Skodlerrako kūriniai saugomi daugelyje muziejų ir privačiuose kolekcijose. Apie savo darbų kiekį ir kur jie saugomi, pats dailininkas negalėjo nieko tikslaus pasakyti.Trys gyvenimo laikotarpiai buvo ypatingai svarbūs dailininko gyvenime, tai  vaikystė Juknaičiuose, pažintis su dailininku Alfredu Partikel ir metai Brodten`e  prie Baltijos jūros.

Straipsnis parengtas pasinaudojus katalogais:

1.“ Horst Skodlerrak. Aquarelle“ 2008, 2„Horst Skodlerrak.Graphik“ 2009

Parengė istorikė Roza Šikšnienė