XIX a. II pusės techniniai išradimai keliavimą pavertė populiariu reiškiniu, kasdienės kultūros dalimi. Garlaivių ir lokomotyvų epochoje keliaujantis žmogus pirmą kartą istorijoje pažino palyginti saugaus ir patogaus keliavimo malonumus. Didžiausią keliautojų dėmesį tuo metu traukė Artimieji rytai, Egiptas bei kitos egzotiškos šalys.
Keliauti į tolimus ir mažai pažintus kraštus pamėgo ir Šilokarčemos (Šilutės) dvaro savininkų Šojų šeima. Šį faktą patvirtina Lietuvos mokslų akademijos centrinės bibliotekos rankraščių skyriuje esantys šaltiniai, t.y. laiškai, atvirutės, dienoraščiai. Ten pat saugomi ir du fotografijų albumai, kuriuose užfiksuotos Šojų šeimos kelionių akimirkos egzotiški vaizdai iš įvairių šalių. Fotografijos darytos Sanremo saloje (Italijoje) atskleidžia faktą, jog Šojų šeimos kelionių palydovais būdavo ne tik artimieji, bet ir šeimos draugai, bičiuliai. Įdomu tai, kad būtent Italijoje, tiksliau Ospedalečio (Ligūrija) kurorte, 1909 m. Erikas Šojus vedė šveicarę, viešbučių savininko dukterį Eleną Hauser.
Yra išlikę dvarininko H. Šojaus atsiminimai apie kelionę į Norvegijos fiordus 1903 m. Į šią kelionę dvarininkas vyko kartu su dukra Elena Šoj. Artimo draugo prof. Adalberto Becenbergerio paskatintas susipažinti su anos šalies liaudies buities muziejumi – Skansenu. Po šios kelionės H. Šojus ėmėsi kurti Lietuvių buities muziejų po atviru dangumi Tilžėje.
1904 m. H. Šojus su dukra keliavo į Egiptą. Šios kelionės svarbiausia priežastis buvo jo dukters Elenos sveikatos būklė. Dėl grėsmės susirgti tuberkulioze gydytojai rekomendavo pakeisti klimatą.
Šilokarčemos dvaro interjerą anuomet puošė ir E. Šojui priklausiusios orientalistinės kultūros interjero detalės – dramblio kaulu inkrustuoti egzotiški staliukai kaljanui padėti, rytietiškais motyvais ornamentuota žalvarinė dekoratyvinė lėkštė, užuolaidėlės, pagamintos iš įvairiaspalvių stiklinių ir medinių karoliukų, skirtingų formų vėduoklės.
Dėl kai kurių egiptiečių kultūrai būdingų eksponatų autentiškumo kyla abejonių, ar šiuos eksponatus dvarininkas įsigijo kelionės po Egiptą metu. XX a. III deš. Vakarų Europos fabrikų gaminius paveikusi Egipto mada traukė daugelį pirkėjų, šiais dirbiniais noriai puošusių namų interjerus. Šiuo laikotarpiu H. Šojus į savo dvarą Šilutėje pargabeno įspūdingą, masyvių konstrukcijų, užsienyje gamintą egiptietiško stiliaus lovą, gausiai dekoruotą skulptūros ir raižybos elementais.