{"id":9120,"date":"2021-04-02T14:55:33","date_gmt":"2021-04-02T11:55:33","guid":{"rendered":"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/?post_type=news&p=9120"},"modified":"2021-04-02T15:07:50","modified_gmt":"2021-04-02T12:07:50","slug":"mazosios-lietuvos-velyku-tradicijos","status":"publish","type":"news","link":"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/en\/news\/mazosios-lietuvos-velyku-tradicijos\/","title":{"rendered":"Ma\u017eosios Lietuvos Velyk\u0173 tradicijos"},"content":{"rendered":"
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t

\"\"<\/em><\/p>

\u0160iemet bus antrosios Velykos, kurias sutiksime karantine. Nors negalime aplankyti artim\u0173j\u0173 ir pilnaverti\u0161kai puosel\u0117ti sav\u0173j\u0173 tradicij\u0173, prisiminkime, kaip \u0161i\u0105 \u0161vent\u0119 anks\u010diau \u0161v\u0119sdavo m\u016bs\u0173 t\u0117vai, seneliai ir kiti prot\u0117viai, Ma\u017eosios Lietuvos gyventojai.<\/em><\/p>

\u0160ia tema straipsn\u012f pareng\u0117 \u0161aunioji muziejaus savanor\u0117 Vidmant\u0117 Marcinkevi\u010di\u016bt\u0117. \u012edomaus skaitymo!<\/em><\/p>

\u00a0<\/em><\/p>

Senosios tradicijos<\/strong><\/p>

Remiantis istoriniais \u0161altiniais, Ma\u017eojoje Lietuvoje i\u0161skiriamos \u0161ios tradicijos: kiau\u0161ini\u0173 da\u017eymas ir \u012fvair\u016bs veiksmai su jais (dovanojimas, dau\u017eymas, ridenimas), lalavimas, lalaunink\u0173 kiau\u0161iniavimas ir supimasis s\u016bpuokl\u0117mis.<\/p>

Pagal 1549 m. Martyno Ma\u017evydo ra\u0161yt\u0105 lai\u0161k\u0105 galima teigti, kad XVI a. Ma\u017eojoje Lietuvoje dvasininkai ir bajorai tur\u0117jo tradicij\u0105 savo bi\u010diuliams dovanoti velykai\u010di\u0173, kurie iki XX a. pr. lietuvininkams simbolizavo magi\u0161k\u0105 vaizdingum\u0105 ir gyvyb\u0117s skatinimo gali\u0105. Pran\u0117s Dundulien\u0117s teigimu, etnografiniai duomenys rodo, kad \u0161io papro\u010dio buvo laikomasi net iki Antrojo pasaulinio karo, o kai kur ir v\u0117liau. Su velykai\u010di\u0173 dovanojimu taip pat siejosi lalavimas, kuris tur\u0117jo apeigin\u0119 reik\u0161m\u0119. XIX a. vid. \u0161\u012f paprot\u012f apra\u0161o Vokietijos etnografas K.\u00a0Kapeleris. Jis ra\u0161o, kaip vakare jaunieji su b\u016briu \u0117jo \u012f kit\u0105 kiem\u0105 laluoti. At\u0117j\u0119 po gaspadoriaus langu jie pra\u0161\u0117 leidimo laluoti, o \u0161iam leidus prad\u0117jo dainuoti: Labas vakars, pon gaspador! \u2013 Ei lalo,\/ Labas vakars, pon gaspador!\/ Ar jau miegi sald\u0173 mieg\u0105? \u2013 Ei lalo.\/ I\u0161sibudink, pasijudink! \u2013 Ei lalo.\/ Atsik\u0117l\u0117 gaspadorius, \u2013 Ei lalo,\/ O ir lang\u0105 atsidar\u0117, \u2013 Ei lalo.\/ Lalauninkai meld\u017eia pon\u0105, \u2013 Ei lalo,\/ Auksin\u0117l\u012f \u012f delmon\u0105, \u2013 Ei lalo.<\/em> Lalavimo dainose auk\u0161tinama mergin\u0173 jaunyst\u0117, i\u0161vardijami \u0161eiminink\u0173 gyvuliai, u\u017es\u0117ti laukai, simboli\u0161kai nusakomas \u012fvairi\u0173 darb\u0173 atlikimo laikas. Vienoje i\u0161 K.\u00a0Kapelerio u\u017era\u0161ytoje lalinkoje dainuojama: \u0160ventas Jurgis ras\u0105 kr\u0117t\u0117, \u2013 ei lalo,\/ \u0160ventas Jonas m\u0117\u0161l\u0105 ve\u017e\u0117, \u2013 ei lalo,\/ \u0160vents Jok\u016bbas rugius kirto, \u2013 ei lalo,\/ \u0160venta Ona p\u0117dus ri\u0161o, \u2013 ei lalo.<\/em> Apsilankiusius lalauninkus buvo b\u016btina apdovanoti, nes tuo buvo siekiama apdainuot\u0173 link\u0117jim\u0173 i\u0161sipildymo. Tai balt\u0173 sakralin\u0117 apeiga.<\/p>

XVII a. Ma\u017eosios Lietuvos kult\u016bros tyrin\u0117tojas Teodoras Lepneris apra\u0161\u0117 \u0161io kra\u0161to \u017eaidimus su margu\u010diais. Lietuvininkai susidau\u017edavo virtais, suod\u017eiais da\u017eytais kiau\u0161iniais, ir pramu\u0161tas kiau\u0161inis atitekdavo tam, kuris j\u012f \u012fsk\u0117l\u0117. Be to, jie ridin\u0117davo kiau\u0161inius \u017eeme. T. Lepneris taip pat apra\u0161\u0117 paprot\u012f suptis. Jis vyravo ne tik per Velykas, bet ir Sekmines bei Jonines. S\u016bpyn\u0117s i\u0161 tvirt\u0173 kar\u010di\u0173 ir stipriai susukt\u0173 vyteli\u0173 buvo statomos kiekvienos min\u0117tos \u0161vent\u0117s proga. Tie, kurie nor\u0117davo pasisupti, s\u0117sdavo ant lentos, o juos i\u0161 abiej\u0173 \u0161on\u0173 stovintys vaikinai i\u0161mesdavo auk\u0161tai \u012f or\u0105. \u0160is paprotys buvo gajus iki pat XIX a.<\/p>

1876 m. K. Kapeleris Stalup\u0117nuose u\u017era\u0161\u0117 Jono Adomai\u010dio pasakojim\u0105 apie kiau\u0161ini\u0173 da\u017eym\u0105 Ma\u017eojoje Lietuvoje. Jis pasakojo, kaip jo mama nuda\u017eydavo kiau\u0161inius raudonai, geltonai arba m\u0117lynai. O marginimas b\u016bdavo toks: nuda\u017eytus kiau\u0161inius su pagaliuku apipai\u0161ydavo riebalais, u\u017era\u0161ydavo savo vard\u0105, kiem\u0105 ir tok\u012f i\u0161margint\u0105 kiau\u0161in\u012f d\u0117davo \u012f augalin\u012f raug\u0105. Kai i\u0161imdavo, riebalais i\u0161margintos vietos likdavo baltos, ir buvo galima skaityti u\u017era\u0161us.<\/p>

Iki XX a. pr. lietuvininkai buvo paprat\u0119 kiau\u0161inius da\u017eyti tik viena spalva. Da\u017eniausiai naudotos spalvos: juoda, simbolizuojanti \u017eem\u0119, raudona \u2013 g\u0117r\u012f, \u017ealia \u2013 gyvybingum\u0105. V\u0117liau kiau\u0161iniai buvo skutin\u0117jami, puo\u0161iami va\u0161ku. Da\u017eniausiai papuo\u0161imuose vyravo ta\u0161keliai, r\u016btos lapeliai, \u017evaig\u017edut\u0117s, taip pat buvo u\u017era\u0161omi link\u0117jimai, vardas ir kiemas.<\/p>

\u00a0<\/p>

Velykos XX am\u017eiuje<\/strong><\/p>

XX a. lietuvinink\u0173 Velyk\u0173 \u0161vent\u0119 galima skirti \u012f dvi dalis \u2013 Did\u017ei\u0105j\u0105 savait\u0119 ir Velyk\u0173 papro\u010dius. Did\u017eiajai savaitei prie\u0161 Velykas visoje Lietuvoje buvo b\u016bdingas tvarkymasis po \u017eiemos, pjaunama kiaul\u0117, \u0161varinami namai, ruo\u0161iami nekasdieniniai valgiai. Paskutin\u0117s dienos prie\u0161 did\u017ei\u0105j\u0105 \u0161vent\u0119 pilnos \u012fvairiausi\u0173 tik\u0117jim\u0173, susimai\u0161iusi\u0173 su J\u0117zaus Kristaus Prisik\u0117limo tema ir senuoju pavasarin\u0117s gamtos \u017eadinimu bei \u017eem\u0117s darbais. Ma\u017eojoje Lietuvoje Did\u017eioji savait\u0117 vadinta Tyki\u0105ja, o svarbiausios dienos taip: Didysis (lietuvininkai) arba \u017daliasis (suvalkie\u010diai) ketvirtadienis (ketvergis, \u010detvergis), Didysis arba Tylusis (lietuvininkai sak\u0117 Tykusis) penktadienis arba Tykioji p\u0117tny\u010dia. Savait\u0117 prie\u0161 Velykas taip pat vadinta \u201eTykiaja ned\u0117le\u201c. \u017dmon\u0117s jos metu vengdavo bet kokio triuk\u0161mo, dain\u0173, \u0161oki\u0173. Lietuvoje didysis tvarkymasis prasid\u0117davo tre\u010diadien\u012f, o Ma\u017eojoje Lietuvoje \u2013 \u017dali\u0105j\u012f ketvirtadien\u012f. \u017dmon\u0117s persodindavo kambarines g\u0117les, valydavo langus, \u0161luodavo kiemus, rinkdavo \u0161iuk\u0161les i\u0161 dar\u017eeli\u0173. Didysis ketvirtadienis lietuvininkams taip pat buvo rimties ir susikaupimo diena. Per j\u0105 buvo lankomasi mi\u0161iose, einama trumpos i\u0161pa\u017einties, ruo\u0161iamasi kitai dienai.<\/p>

\u00a0<\/p>

Vandens galia<\/strong><\/p>

Visoje Lietuvoje buvo tikima Did\u017eiojo ketvirtadienio vandens galia. Manyta, kad jis, ypa\u010d tekantis, gali gydyti od\u0105, skaistinti, jauninti veid\u0105. Bet Ma\u017eojoje Lietuvoje didelis d\u0117mesys vandeniui buvo skiriamas ne ketvirtadien\u012f, o Tyk\u0173j\u012f penktadien\u012f. Buvo tikima, kad jeigu Tyk\u0173j\u012f penktadien\u012f prie\u0161 saulei tekant apsiprausi upelyje, b\u016bsi laimingas ir Dievo ap\u0161viestas. Lietuvininkai Tyk\u0173j\u012f penktadien\u012f laik\u0117 \u0161venta diena, jos metu buvo laikomasi pasninko, einama \u012f ba\u017eny\u010di\u0105 ir taip i\u0161rei\u0161kiama pagarba mir\u0161tan\u010dio Kristaus kan\u010dioms, atliekama i\u0161pa\u017eintis. Taip pat \u0161i\u0105 dien\u0105 buvo draud\u017eiami bet kokie darbai, vienintel\u0117 pareiga \u2013 nueiti pasimelsti \u012f ba\u017eny\u010di\u0105. Didysis penktadienis \u0161iame kra\u0161te d\u0117l savo \u0161ventumo ir rimties vadintas pusiau\u0161vente ir i\u0161siskiria Velyk\u0173 laukimo nuotaika. Pasteb\u0117ta, kad vandens gali\u0173 veika ypa\u010d plati. Neabejojama, kad iki Antrojo pasaulinio karo vis dar tik\u0117ta Velyk\u0173 dienos ir papras\u010diausio vandens galia. Tai \u012frodo iki \u0161i\u0173 dien\u0173 kai kuriose Ma\u017eosios Lietuvos vietov\u0117se i\u0161likusi tradicija ankst\u0173 Velyk\u0173 ryt\u0105 eiti prie vandens telkini\u0173 ir i\u0161 j\u0173 ne\u0161tis vandens \u012f namus, laistyti g\u0117les, tikint, kad toks vanduo yra \u0161ventas ir visus metus pad\u0117s i\u0161gyti ligos atveju. Buvo sakoma, kad Velyk\u0173 ryt\u0105, prie\u0161 saulei patekant, reikia tekan\u010dioj up\u0117j nusimaudyti, tada visus metus neu\u017eklups ligos. Neatsitiktinai su vandeniu susij\u0119 papro\u010diai da\u017eniausiai buvo vykdomi prie\u0161 saulei patekant. Tai, kad tekanti saul\u0117 mainosi \u012fvairiausiomis spalvomis, tur\u0117jo pabr\u0117\u017eti i\u0161skirtin\u012f dienos ir \u0161vent\u0117s sakralum\u0105. Taigi, apibendrinant, Velyk\u0173 vandeniui buvo priskiriama gydomoji ir valomoji galia, o saul\u0117tekis buvo geriausias laikas apeigoms Ma\u017eojoje Lietuvoje.<\/p>

\u00a0<\/p>

Kiau\u0161ini\u0173 marginimas<\/strong><\/p>

Ma\u017eojoje Lietuvoje anks\u010diau nei Did\u017eioje Lietuvoje buvo prad\u0117ti naudoti cheminiai da\u017eai \u2013 jau XX a. prad\u017eioje. Kiau\u0161ini\u0173 da\u017eymu u\u017esiimdavo moterys ir paaug\u0119 vaikai. Did\u012fj\u012f \u0161e\u0161tadien\u012f lietuvininkai kiau\u0161inius da\u017eydavo \u012fvairiomis spalvomis, cheminiais da\u017eais arba svog\u016bn\u0173 lai\u0161kais. Jie b\u016bdavo ne tokie margi kaip Did\u017eiojoje Lietuvoje. Viename pasakojime \u0161itaip apib\u016bdinamas kiau\u0161ini\u0173 da\u017eymas: paimamas prastas kibir\u0117lis, \u012f j\u012f \u012fdedama gele\u017e\u0173, juodalksni\u0173, kai \u017eiev\u0117 paraudonuoja, \u012fdedama dar juodalksnio, ir visa tai rauginama por\u0105 savai\u010di\u0173. Art\u0117jant Velykoms gautas skystis supilamas \u012f medines geldas, \u012f jas sudedami ir palaikomi kiau\u0161iniai. Kiau\u0161iniai gali b\u016bti verdami su svog\u016bn\u0173 lai\u0161kais prie\u0161 tai numarginus va\u0161ku (arba lajumi) naudojant degtuk\u0105, pagaliuk\u0105. Pie\u0161iamos g\u0117lyt\u0117s, zuikiai, ra\u0161omas vardas, kiemas. Numarginti kiau\u0161iniai buvo dedami \u012f augalin\u012f mi\u0161in\u012f ir paliekami porai valand\u0173. R\u016bg\u0161tis nenu\u0117sdavo va\u0161ku ar riebalais padengt\u0173 viet\u0173, tod\u0117l i\u0161\u0117mus margut\u012f matydavosi u\u017era\u0161as. Kai kuriose \u0161eimose nebuvo tradicijos marginti kiau\u0161inius, nes da\u017eymas asocijavosi su Kristaus kan\u010dia. Buvo sakoma, kad spalvos, kuriomis da\u017eomi margu\u010diai \u2013 geltona, m\u0117lyna, \u017ealia \u2013 yra Kristaus kan\u010dia, m\u0117lyn\u0117s ir \u017eaizdos nuo to, kad \u017eydai kankino ir mu\u0161\u0117 Krist\u0173.<\/p>

\u00a0<\/p>

Draudimai<\/strong><\/p>

Velyk\u0173 laiko \u0161ventum\u0105 pabr\u0117\u017eia vyraujantys elgesio draudimai. \u0160iuo laikotarpiu buvo draud\u017eiama dirbti \u012fprastus darbus ar u\u017esiimti \u016bkine veikla. XX a. pr. draudim\u0173 motyvas da\u017enai b\u016bdavo realiai galintys kilti pavojai \u2013 gamtos stichijos, artim\u0173j\u0173 mirtys ir kt. Kai kuriose Ma\u017eosios Lietuvos vietose pirm\u0105j\u0105 Velyk\u0173 dien\u0105 nebuvo galima naudoti a\u0161tri\u0173 daikt\u0173, pvz., peili\u0173, nes jeigu \u012fsipjausi, tai negyvai. Taip pat tik\u0117ta, kad bet koks veiksmas, atliktas \u0161ventinio laiko metu, v\u0117liau tur\u0117jo \u012fgyti t\u0119stinum\u0105. Vienas i\u0161 vyravusi\u0173 papro\u010di\u0173 pavyzd\u017ei\u0173: Velyk\u0173 ryt\u0105, prie\u0161 patekant saulei, reikia nuogam i\u0161\u0161luoti namus ir tas s\u0105\u0161lavas, vis dar nuogam, permesti per kaimyn\u0173 tvor\u0105. Tik\u0117ta, kad po to blus\u0173 nebus visus metus.<\/p>

\u00a0<\/p>

Velyk\u0173 \u0161ventin\u0117 dienotvark\u0117<\/strong><\/p>

Lietuvininkai stropiai laik\u0117si tradicij\u0173 ir perdav\u0117 jas i\u0161 kartos \u012f kart\u0105, tod\u0117l Velykos Ma\u017eojoje Lietuvoje buvo \u0161ven\u010diamos tris, kai kur dvi, dienas. Pirmoji diena buvo \u0161ven\u010diama ba\u017eny\u010dioje, antroji \u2013 skirta sve\u010diuotis arba priimti sve\u010dius, o tre\u010dioji \u2013 poilsio bei tvarkymosi diena. Lietuvininkai Velyk\u0173 rytui suteikdavo ypating\u0105 reik\u0161m\u0119 \u2013 tik\u0117jo, kad saul\u0117 \u0161\u012f ryt\u0105 teka kitaip \u2013 \u0161okin\u0117ja ir kei\u010dia spalvas. Gr\u012f\u017e\u0119 i\u0161 ba\u017eny\u010dios, eidavo pusry\u010diauti. Ant stalo pad\u0117davo \u0161ieno, j\u012f u\u017eklodavo staltiese ir ant vir\u0161aus d\u0117davo po vien\u0105 kiau\u0161in\u012f pusry\u010diams, nors kai kur pirm\u0105 Velyk\u0173 dien\u0105 margu\u010di\u0173 valgyti nebuvo galima, juos palikdavo antrai dienai. Velykiniai pusry\u010diai prasid\u0117davo ir nuo kar\u0161to pieno. V\u0117liau \u012f sve\u010dius atva\u017eiuodavo giminai\u010diai, ateidavo kaimynai ir kaimo vaikai u\u017esukdavo velykauti. O pirm\u0105j\u0105 dien\u0105, kadangi \u012f sve\u010dius eiti nebuvo galima, vaikai \u017eaisdavo \u017eaidimus. Velykos \u2013 tyli \u0161vent\u0117, tod\u0117l ir \u017eaidimai buvo ram\u016bs. Vyravo stalo \u017eaidimai, domino, \u017eaidimai su kauliukais, knyg\u0173 skaitymas ir kt.<\/p>

\u00a0<\/p>

Plakimasis kadagi\u0173 ir ber\u017e\u0173 \u0161akel\u0117mis<\/strong><\/p>

Ma\u017eojoje Lietuvoje nebuvo Did\u017eiajai Lietuvai b\u016bdingos tradicijos Verb\u0173 sekmadien\u012f plaktis \u0161ventomis verbomis, bet vyravo paprotys pirm\u0105j\u0105 Velyk\u0173 dien\u0105 vieniems kitus plakti \u017eali\u0173 ber\u017e\u0173 \u0161akel\u0117mis. \u017dmon\u0117s kelias savaites prie\u0161 Velykas pamerkdavo ber\u017e\u0173 \u0161akeles \u012f vanden\u012f ir jos, laikomos namuose, i\u0161sprogdavo ir su\u017ealiuodavo. Tada kiekvienas stengdavosi Velyk\u0173 pirm\u0105 ryt\u0105 atsikelti kuo anks\u010diau ir tomis gyvomis ryk\u0161tel\u0117mis i\u0161plakti bemiegan\u010dius nami\u0161kius ar kaimynus. Plakdami sakydavo: \u201eKelkis! Jau Velykos.\u201c Taip pat buvo plakama ir kadagio \u0161akel\u0117mis.<\/p>

\u00a0<\/p>

Velykavimas<\/strong><\/p>

Da\u017eniausiai lietuvininkai velykauti eidavo antr\u0105 Velyk\u0173 dien\u0105 ir sakydavo: A\u0161 ma\u017eas vaikelis kaip pup\u0173 \u017eakelis, \u0117jau \u012f dar\u017eel\u012f, skyniau kvietkel\u012f, me\u010diau ant kelio, lelijos pra\u017eyda, ne d\u0117l man\u0119s viena. Ale pra\u0161au visi linksmi b\u016bkit, man velykai\u010di\u0173 duokit, kietai i\u0161virt\u0173 ir margai ra\u0161yt\u0173.<\/em> Kartais t\u0105 pati sakydavo ir lalauninkai. Taip pat \u017einoma, kad lietuvininkai ir kiau\u0161iniaudavo plakdami ber\u017eo \u0161akele. \u017dmon\u0117s eidavo pas kaimyn\u0173, pasakydavo eil\u0117ra\u0161t\u012f, gaudavo kiau\u0161in\u012f ir tada plakdavo su ber\u017eine \u0161akele per kojas sakydami: \u201e\u0160mok Oster, band Oster\u201c (\u201emargos Velykos\u201c). Tada \u012f kartu ne\u0161in\u0105 pintin\u0119 kaimynai prikraudavo vai\u0161i\u0173 \u2013 \u017eali\u0173 ir marg\u0173 kiau\u0161ini\u0173, la\u0161ini\u0173, pyrago. Taip pat reikia pamin\u0117ti, kad pietrytin\u0117je Ma\u017eosios Lietuvos dalyje \u0161is paprotys nebuvo populiarus, nes lietuvininkams buvo g\u0117da eiti pas vokie\u010di\u0173, pra\u0161yti. Velykavimas labiau buvo paplit\u0119s Klaip\u0117dos kra\u0161te.<\/p>

\u00a0<\/p>

\u017daidimai su margu\u010diais<\/strong><\/p>

Populiariausi \u017eaidimai su margu\u010diais, j\u0173 dau\u017eymas ir ridenimas senais laikais buvo vieni i\u0161 pavasario apeig\u0173. Pirm\u0105j\u012f Velyk\u0173 ryt\u0105 su nami\u0161kiais mu\u0161ami kiau\u0161iniai ir \u017ei\u016brima, kieno stipresnis, \u2013 tas ilgiau gyvens ir ma\u017eiau sirgs. \u0160is paprotys i\u0161lik\u0119s iki \u0161i\u0173 dien\u0173. Taip pat Ma\u017eojoje Lietuvoje nuo XVI a. vyravo paprotys velykai\u010dius dovanoti vieni kitiems ir link\u0117ti sveikatos, laim\u0117s ir d\u017eiaugsmo. Dovanotas velykaitis buvo saugomas, kad nesudu\u017et\u0173, ir laikomas visus metus. Buvo tikima, kad toks kiau\u0161inis gali gydyti sergan\u010dius, pad\u0117ti u\u017egesinti gaisr\u0105 ir t.\u00a0t. Taigi, iki XX a. lietuvininkai dovanotiems margu\u010diams teik\u0117 magin\u0119 vaizdingumo ir gyvyb\u0117s skatinimo simbolio gali\u0105.<\/p>

\u00a0<\/p>

Velyk\u0173 zuikis<\/strong><\/p>

Ma\u017eojoje Lietuvoje margu\u010diai buvo slepiami sode ar netoli tvarto, prie \u0161iaud\u0173 k\u016bgio i\u0161 \u012fvairiausi\u0173 \u017eoleli\u0173, saman\u0173 padarytuose lizduose. Vaikams buvo sakoma, kad juos atne\u0161a Velyk\u0173 zuikis ir jie eidavo ie\u0161koti i\u0161slapstyt\u0173 kiau\u0161ini\u0173. Velyk\u0173 zuikis atsirado XVII a. Vokietijoje. Kadangi vi\u0161tos marg\u0173 kiau\u0161ini\u0173 nededa, tai margu\u010diai buvo pritaikyti zuikiui. Mielas ir \u0161velnus zuikio \u012fvaizdis leid\u017eia vaikams tik\u0117ti juo. Visgi zuikis nebuvo vienintelis margu\u010di\u0173 ne\u0161\u0117jas. Kitose vietov\u0117se tai atlikdavo gandras, gegut\u0117, gaidys, lap\u0117 ar varpas, skelbdamas Velyk\u0173 ryt\u0105. Taip pat galimas ir kitas Velyk\u0173 zuikio ai\u0161kinimas. Daugelio taut\u0173 tautosakoje ki\u0161kiu laikomas m\u0117nulis arba jo \u0161viesios ir tamsios d\u0117m\u0117s. \u012eprotis sl\u0117pti tarp vag\u0173 ki\u0161k\u012f jungia su motina \u017eeme, tod\u0117l jis irgi laikomas nuolatinio gyvyb\u0117s atsinaujinimo simboliu. Pasakojimas apie kiau\u0161inius slepiant\u012f Velyk\u0173 zuik\u012f sustiprina \u0161\u012f vaisingumo simbol\u012f su kitu simboliu \u2013 kiau\u0161iniu.<\/p>

\u00a0<\/p>

S\u016bpuokl\u0117s<\/strong><\/p>

Visoje Lietuvoje per Velykas buvo statomos s\u016bpuokl\u0117s. Pasak etnograf\u0117s A. Vy\u0161niauskait\u0117s, \u017emon\u0117s supdavosi po vien\u0105, dviese ar keturiese. \u0160is paprotys ai\u0161kinamas \u017emogaus siekiu paskatinti augalijos augim\u0105 ir gyvuli\u0173 sveikatingum\u0105. Ma\u017eojoje Lietuvoje s\u016bpuokl\u0117s taip pat buvo neatsiejama \u0161vent\u0117s dalis. Daugumoje kaim\u0173 s\u016bpuokl\u0117s buvo \u012frengtos vis\u0105 laik\u0105, kitur ten, kur burdavosi jaunimas, jas \u012frengdavo tik prie\u0161 Velykas. Vyrai ir merginos supdavosi ant vien\u0173 s\u016bpuokli\u0173, o pusberniai ir piemenys \u2013 ant kit\u0173. Da\u017enai, kai pavasaris b\u016bdavo \u0161altas, s\u016bpuokl\u0117s kabintos dar\u017ein\u0117se.<\/p>

\u00a0<\/p>

Velykos dabar<\/strong><\/p>

\u0160iuolaikin\u012f lietuvinink\u0173 Velyk\u0173 \u0161ventim\u0105 galima i\u0161skirti \u012f kelias formas: edukaciniai u\u017esi\u0117mimai prie\u0161 \u0161vent\u0119; \u0161eimos \u0161vent\u0117 namuose ir Atvelykio \u0161ventimas vie\u0161oje erdv\u0117je. Dabar Velykos visoje Lietuvoje neapsieina be margu\u010di\u0173. Be abejo, marginimo b\u016bdai keit\u0117si, ta\u010diau i\u0161liko tie patys veiksmai \u2013 margu\u010diai yra dovanojami, dau\u017eomi ir ridenami. Visgi senoviniai Velyk\u0173 papro\u010diai \u2013 lalavimas, velykavimo tradicijos, supimasis s\u016bpuokl\u0117mis, \u012fvair\u016bs prietarai, burtai ir draudimai \u2013 nunyko. Geriausiai i\u0161silaik\u0117 \u0161ios tradicijos: \u0117jimas \u012f ba\u017eny\u010di\u0105 \u0161ventin\u012f ryt\u0105, vienas kito plakimas Velyk\u0173 pirm\u0105j\u0105 dien\u0105 ir jau min\u0117tas kau\u0161ini\u0173 marginimas, dau\u017eymas ir ridenimas.<\/p>

Savait\u0117 po Velyk\u0173 \u0161ven\u010diamas Atvelykis, kitaip vadinamas vaik\u0173 Velyk\u0117l\u0117mis, Ma\u017eosiomis Velyk\u0117l\u0117mis. \u0160i diena \u2013 tai paskutin\u0117 Velyk\u0173 \u0161vent\u0117s diena, skirta vaikams. V\u0117l buvo da\u017eomi, da\u017enai naujai per \u0161ventin\u0119 savait\u0119 sud\u0117ti, vi\u0161t\u0173 kiau\u0161iniai, bet per Atvelyk\u012f juos dau\u017eti gal\u0117jo tik vaikai. Po \u0161ios \u0161vent\u0117s baigdavosi \u0161ventinio sve\u010diavimosi bei poilsio metas. Atvelykis \u2013 velykini\u0173 tradicij\u0173 pakartojimas, tik be apeigin\u0117s simbolikos. Jis i\u0161populiar\u0117jo po 1991 m., kai etnokult\u016bros centrai prad\u0117jo rengti \u0161i\u0105 \u0161vent\u0119, iki tol XX am\u017eiuje pasakojim\u0173 apie j\u0105 neu\u017efiksuota. Kasmet nuo 1992 m. Ma\u017e\u0105sias Velyk\u0117les organizuoja Klaip\u0117dos etnokult\u016bros centras. J\u0173 metu veikia vaik\u0173 turgelis, gaivinamos senosios tradicijos: ridenami kiau\u0161iniai, supamasi s\u016bpyn\u0117mis, \u017eaid\u017eiami piemenuk\u0173 \u017eaidimai. Vis didesnio d\u0117mesio susilaukia edukaciniai u\u017esi\u0117mimai, kuriuose mokoma marginti kiau\u0161inius, pinti i\u0161 \u0161ieno lizdus, lipdyti molinius pauk\u0161\u010dius ir kt. Toki\u0105 ar pana\u0161i\u0105 veikl\u0105 vykdo ir kiti Ma\u017eosios Lietuvos regiono kult\u016bros centrai, tod\u0117l galima teigti, kad taip m\u0117ginama i\u0161saugoti sen\u0173j\u0173 Velyk\u0173 tradicij\u0173 t\u0119stinum\u0105, bet tokia \u0161vent\u0117s forma labiau veikia kaip informacin\u0117 priemon\u0117 apie seniau gyvavusius papro\u010dius.<\/p>

\u00a0<\/p>

Straipsnis parengtas remiantis etnolog\u0117s Kristinos Blockyt\u0117s darbu \u201eKalendorin\u0117s \u0161vent\u0117s Ma\u017eojoje Lietuvoje: tradicij\u0173 rekonstrukcija\u201c<\/em><\/p>\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t

\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t
<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160iemet bus antrosios Velykos, kurias sutiksime karantine. Nors negalime aplankyti artim\u0173j\u0173 ir pilnaverti\u0161kai puosel\u0117ti sav\u0173j\u0173 tradicij\u0173, prisiminkime, kaip \u0161i\u0105 \u0161vent\u0119 anks\u010diau \u0161v\u0119sdavo m\u016bs\u0173 t\u0117vai, seneliai ir kiti prot\u0117viai, Ma\u017eosios Lietuvos gyventojai.<\/p>","protected":false},"author":6,"featured_media":9121,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":{"spay_email":"","jetpack_publicize_message":""},"tags":[],"news-category":[53,37],"jetpack_publicize_connections":[],"yoast_head":"\nMa\u017eosios Lietuvos Velyk\u0173 tradicijos – \u0160ilut\u0117s Hugo \u0160ojaus muziejus<\/title>\n<meta name=\"description\" content=\"\u0160iemet bus antrosios Velykos, kurias sutiksime karantine. Nors negalime aplankyti artim\u0173j\u0173 ir pilnaverti\u0161kai puosel\u0117ti sav\u0173j\u0173 tradicij\u0173.\" \/>\n<meta name=\"robots\" content=\"index, follow, max-snippet:-1, max-image-preview:large, max-video-preview:-1\" \/>\n<link rel=\"canonical\" href=\"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/en\/news\/mazosios-lietuvos-velyku-tradicijos\/\" \/>\n<meta property=\"og:locale\" content=\"en_US\" \/>\n<meta property=\"og:type\" content=\"article\" \/>\n<meta property=\"og:title\" content=\"Ma\u017eosios Lietuvos Velyk\u0173 tradicijos – \u0160ilut\u0117s Hugo \u0160ojaus muziejus\" \/>\n<meta property=\"og:description\" content=\"\u0160iemet bus antrosios Velykos, kurias sutiksime karantine. Nors negalime aplankyti artim\u0173j\u0173 ir pilnaverti\u0161kai puosel\u0117ti sav\u0173j\u0173 tradicij\u0173.\" \/>\n<meta property=\"og:url\" content=\"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/en\/news\/mazosios-lietuvos-velyku-tradicijos\/\" \/>\n<meta property=\"og:site_name\" content=\"\u0160ilut\u0117s Hugo \u0160ojaus muziejus\" \/>\n<meta property=\"article:publisher\" content=\"https:\/\/www.facebook.com\/SilutesMuziejus\/\" \/>\n<meta property=\"article:modified_time\" content=\"2021-04-02T12:07:50+00:00\" \/>\n<meta property=\"og:image\" content=\"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/04\/Untitled-1-1024x589.png\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:width\" content=\"1024\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:height\" content=\"589\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:type\" content=\"image\/png\" \/>\n<meta name=\"twitter:card\" content=\"summary_large_image\" \/>\n<meta name=\"twitter:label1\" content=\"Est. reading time\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data1\" content=\"12 minutes\" \/>\n<script type=\"application\/ld+json\" class=\"yoast-schema-graph\">{\"@context\":\"https:\/\/schema.org\",\"@graph\":[{\"@type\":\"WebPage\",\"@id\":\"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/news\/mazosios-lietuvos-velyku-tradicijos\/\",\"url\":\"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/news\/mazosios-lietuvos-velyku-tradicijos\/\",\"name\":\"Ma\u017eosios Lietuvos Velyk\u0173 tradicijos – \u0160ilut\u0117s Hugo \u0160ojaus muziejus\",\"isPartOf\":{\"@id\":\"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/#website\"},\"primaryImageOfPage\":{\"@id\":\"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/news\/mazosios-lietuvos-velyku-tradicijos\/#primaryimage\"},\"image\":{\"@id\":\"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/news\/mazosios-lietuvos-velyku-tradicijos\/#primaryimage\"},\"thumbnailUrl\":\"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/04\/Untitled-1.png\",\"datePublished\":\"2021-04-02T11:55:33+00:00\",\"dateModified\":\"2021-04-02T12:07:50+00:00\",\"description\":\"\u0160iemet bus antrosios Velykos, kurias sutiksime karantine. Nors negalime aplankyti artim\u0173j\u0173 ir pilnaverti\u0161kai puosel\u0117ti sav\u0173j\u0173 tradicij\u0173.\",\"breadcrumb\":{\"@id\":\"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/news\/mazosios-lietuvos-velyku-tradicijos\/#breadcrumb\"},\"inLanguage\":\"en-US\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"ReadAction\",\"target\":[\"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/news\/mazosios-lietuvos-velyku-tradicijos\/\"]}]},{\"@type\":\"ImageObject\",\"inLanguage\":\"en-US\",\"@id\":\"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/news\/mazosios-lietuvos-velyku-tradicijos\/#primaryimage\",\"url\":\"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/04\/Untitled-1.png\",\"contentUrl\":\"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/04\/Untitled-1.png\",\"width\":1849,\"height\":1063},{\"@type\":\"BreadcrumbList\",\"@id\":\"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/news\/mazosios-lietuvos-velyku-tradicijos\/#breadcrumb\",\"itemListElement\":[{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":1,\"name\":\"Home\",\"item\":\"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/\"},{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":2,\"name\":\"News\",\"item\":\"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/en\/news\/\"},{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":3,\"name\":\"Ma\u017eosios Lietuvos Velyk\u0173 tradicijos\"}]},{\"@type\":\"WebSite\",\"@id\":\"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/#website\",\"url\":\"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/\",\"name\":\"\u0160ilut\u0117s Hugo \u0160ojaus muziejus\",\"description\":\"Oficialus \u0160ilut\u0117s Hugo \u0160ojaus muziejaus internetinis puslapis.\",\"publisher\":{\"@id\":\"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/#organization\"},\"potentialAction\":[{\"@type\":\"SearchAction\",\"target\":{\"@type\":\"EntryPoint\",\"urlTemplate\":\"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/?s={search_term_string}\"},\"query-input\":\"required name=search_term_string\"}],\"inLanguage\":\"en-US\"},{\"@type\":\"Organization\",\"@id\":\"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/#organization\",\"name\":\"\u0160ilut\u0117s Hugo \u0160ojaus muziejus\",\"url\":\"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/\",\"logo\":{\"@type\":\"ImageObject\",\"inLanguage\":\"en-US\",\"@id\":\"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/#\/schema\/logo\/image\/\",\"url\":\"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/07\/logotipas.png\",\"contentUrl\":\"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/07\/logotipas.png\",\"width\":1200,\"height\":506,\"caption\":\"\u0160ilut\u0117s Hugo \u0160ojaus muziejus\"},\"image\":{\"@id\":\"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/#\/schema\/logo\/image\/\"},\"sameAs\":[\"https:\/\/www.facebook.com\/SilutesMuziejus\/\"]}]}<\/script>\n<!-- \/ Yoast SEO plugin. -->","yoast_head_json":{"title":"Ma\u017eosios Lietuvos Velyk\u0173 tradicijos – \u0160ilut\u0117s Hugo \u0160ojaus muziejus","description":"\u0160iemet bus antrosios Velykos, kurias sutiksime karantine. Nors negalime aplankyti artim\u0173j\u0173 ir pilnaverti\u0161kai puosel\u0117ti sav\u0173j\u0173 tradicij\u0173.","robots":{"index":"index","follow":"follow","max-snippet":"max-snippet:-1","max-image-preview":"max-image-preview:large","max-video-preview":"max-video-preview:-1"},"canonical":"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/en\/news\/mazosios-lietuvos-velyku-tradicijos\/","og_locale":"en_US","og_type":"article","og_title":"Ma\u017eosios Lietuvos Velyk\u0173 tradicijos – \u0160ilut\u0117s Hugo \u0160ojaus muziejus","og_description":"\u0160iemet bus antrosios Velykos, kurias sutiksime karantine. Nors negalime aplankyti artim\u0173j\u0173 ir pilnaverti\u0161kai puosel\u0117ti sav\u0173j\u0173 tradicij\u0173.","og_url":"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/en\/news\/mazosios-lietuvos-velyku-tradicijos\/","og_site_name":"\u0160ilut\u0117s Hugo \u0160ojaus muziejus","article_publisher":"https:\/\/www.facebook.com\/SilutesMuziejus\/","article_modified_time":"2021-04-02T12:07:50+00:00","og_image":[{"width":1024,"height":589,"url":"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/04\/Untitled-1-1024x589.png","type":"image\/png"}],"twitter_card":"summary_large_image","twitter_misc":{"Est. reading time":"12 minutes"},"schema":{"@context":"https:\/\/schema.org","@graph":[{"@type":"WebPage","@id":"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/news\/mazosios-lietuvos-velyku-tradicijos\/","url":"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/news\/mazosios-lietuvos-velyku-tradicijos\/","name":"Ma\u017eosios Lietuvos Velyk\u0173 tradicijos – \u0160ilut\u0117s Hugo \u0160ojaus muziejus","isPartOf":{"@id":"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/#website"},"primaryImageOfPage":{"@id":"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/news\/mazosios-lietuvos-velyku-tradicijos\/#primaryimage"},"image":{"@id":"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/news\/mazosios-lietuvos-velyku-tradicijos\/#primaryimage"},"thumbnailUrl":"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/04\/Untitled-1.png","datePublished":"2021-04-02T11:55:33+00:00","dateModified":"2021-04-02T12:07:50+00:00","description":"\u0160iemet bus antrosios Velykos, kurias sutiksime karantine. Nors negalime aplankyti artim\u0173j\u0173 ir pilnaverti\u0161kai puosel\u0117ti sav\u0173j\u0173 tradicij\u0173.","breadcrumb":{"@id":"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/news\/mazosios-lietuvos-velyku-tradicijos\/#breadcrumb"},"inLanguage":"en-US","potentialAction":[{"@type":"ReadAction","target":["https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/news\/mazosios-lietuvos-velyku-tradicijos\/"]}]},{"@type":"ImageObject","inLanguage":"en-US","@id":"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/news\/mazosios-lietuvos-velyku-tradicijos\/#primaryimage","url":"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/04\/Untitled-1.png","contentUrl":"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/04\/Untitled-1.png","width":1849,"height":1063},{"@type":"BreadcrumbList","@id":"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/news\/mazosios-lietuvos-velyku-tradicijos\/#breadcrumb","itemListElement":[{"@type":"ListItem","position":1,"name":"Home","item":"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/"},{"@type":"ListItem","position":2,"name":"News","item":"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/en\/news\/"},{"@type":"ListItem","position":3,"name":"Ma\u017eosios Lietuvos Velyk\u0173 tradicijos"}]},{"@type":"WebSite","@id":"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/#website","url":"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/","name":"\u0160ilut\u0117s Hugo \u0160ojaus muziejus","description":"Oficialus \u0160ilut\u0117s Hugo \u0160ojaus muziejaus internetinis puslapis.","publisher":{"@id":"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/#organization"},"potentialAction":[{"@type":"SearchAction","target":{"@type":"EntryPoint","urlTemplate":"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/?s={search_term_string}"},"query-input":"required name=search_term_string"}],"inLanguage":"en-US"},{"@type":"Organization","@id":"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/#organization","name":"\u0160ilut\u0117s Hugo \u0160ojaus muziejus","url":"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/","logo":{"@type":"ImageObject","inLanguage":"en-US","@id":"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/#\/schema\/logo\/image\/","url":"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/07\/logotipas.png","contentUrl":"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/07\/logotipas.png","width":1200,"height":506,"caption":"\u0160ilut\u0117s Hugo \u0160ojaus muziejus"},"image":{"@id":"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/#\/schema\/logo\/image\/"},"sameAs":["https:\/\/www.facebook.com\/SilutesMuziejus\/"]}]}},"post_mailing_queue_ids":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/news\/9120"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/news"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/news"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/6"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9120"}],"version-history":[{"count":8,"href":"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/news\/9120\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":9131,"href":"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/news\/9120\/revisions\/9131"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/9121"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9120"}],"wp:term":[{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9120"},{"taxonomy":"news-category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.silutesmuziejus.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/news-category?post=9120"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}