|
|
|||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
||||||||
|
Pirmąkart žydų tautybės žmogus
Švėkšnoje, vardu Elijas, rašytiniuose šaltiniuose paminėtas
1644 m..1695 m. čia tarp 700 miestelio gyventojų jau gyveno apie
100 žydų, o 1765 m. žydai sudarė pusę visų Švėkšnos miestelio
gyventojų. Kaip ir kituose miesteliuose, Švėkšnoje žydai vertėsi amatais,
prekyba, taip pat kitais verslais
- turėjo parduotuvėles, nuomojosi malūnus, ūkius, smukles.
Švėkšnoje jie kūrėsi miestelio centre, kur buvo palankios sąlygos jų
verslams plėtoti. Savo rankose jie tvirtai laikė prekybos monopolį -
tarpukaryje Švėkšnoje būta apie 20 žydų parduotuvių. Iki 1925 m.gegužės 15 d. gaisro Švėkšnos miestelyje stovėjo 2 sinagogos,
kurias gaisras sunaikino. Vėliau vietoj vienos buvo pastatyta mūrinė sinagoga, kuri stovi iki šiol. Švėkšnos sinagoga stovėjo
miestelio pagrindinėje aikštėje - kituose miestuose ir miesteliuose tai buvo
neįprasta. Švėkšnos Žydų
kapinės
buvo šiaurinėje miestelio dalyje, atokiau nuo kelio į
Veiviržėnus,dešinėje pusėje.Vokiečių okupacijos metais šios didelės ir senos,
XVII a. vidurį siekiančios kapinės buvo sunaikintos. Prieš Antrąjį pasaulinį
karą Švėkšnoje žydai sudarė miestelio gyventojų daugumą - čia gyveno apie 400
žydų šeimų. Vokiečių okupacijos metais Švėkšnos miestelio žydų bendruomenė
buvo visiškai sunaikinta. Iš pradžių miestelio žydai buvo suvaryti į atskirą
kvartalą - getą, kuris buvo tarp sinagogos, Siaurosios ir Žydų (dabartinės
J. Maciejausko) gatvių. Vėliau vyrai buvo atskirti nuo šeimų ir
išvežti į Šilutės (tuo metu Heydekrug) apskrityje įkurtas darbo
stovyklas, kur jie buvo priversti kasti griovius, tiesti kelius, dirbti
žvyro karjeruose ir panašiai. 1943 m. vasarą šios darbo stovyklos buvo
likviduotos, o darbingi žmonės išvežti į Aušvico (Osvencimo) naikinimo stovyklą.
Likę Švėkšnos gete žydų moterys, seniai ir vaikai buvo išžudyti. Jie buvo
sušaudyti už 6 km. nuo Švėkšnos esančiame Inkaklių
miškelyje. |
|||||||||||||
