Rusnė

 Šilutė

 Švėkšna

 Stovykla - ekspedicija

 

 

     Manoma, kad žydai į Žemaičių Naumiestį galėjo atsikelti 1527 metais Kęsgailų arba Žygimanto Senojo laikais.
     1531 metais Žemaičių Naumiestyje  buvo jau apie tūkstantį žydų vienijusi bendruomenė. Veikė žydų pradžios mokykla.         
1616 metais buvo pastatyta Sinagoga.  
1810 metais Žemaičių Naumiesčio miestelyje buvo 165 namai su 1600 gyventojų, didesnė jų dalis buvo žydai. Gyventojų skaičius miestelyje augo. 1897 metais miestelyje gyveno 2445 žmonės, iš jų 1438 žydai.
            Iki Pirmojo pasaulinio karo Žemaičių Naumiestyje gyveno 1400 žydų.
            1923 metais – 664 žydai.
            Žydai Žemaičių Naumiestyje gyveno miestelio centre (Laisvės ir Pergalės aikštėje), ir priemiestyje esančiose gatvėse (Klaipėdos, Sodų, Birutės, Žaliojo kalno, Žemaitės). Žemaičių Naumiestis nuo senų laikų buvo žinomas kaip prekybos centras. Kiekvienais metais čia įvykdavo po keletą mugių; turgūs būdavo kas trečiadienį ir penktadienį. Prekyba ir krautuvės daugiausia buvo žydų rankose – iš 33 Žemaičių Naumiesčio krautuvių, net 22 priklausė žydams. Žydai turėjo geležies, cemento, avalynės, laikrodžių, medžiagų, juvelyrinių dirbinių, duonos ir pyrago, smulkių prekių krautuves, prekių sandėlį. Veikė žydų restoranas, aludė, arbatinė, viešbutis, bankas. Žydai supirko odas, gyvulius, grūdus, naminius paukščius, kiaušinius, sviestą. Nė vienas iš jų nesivertė žemės ir ūkiu, nors prie namų turėjo mažus žemės sklypelius ir sodą. Daugiausia augino svogūnus ir česnakus, taisė dviračius, laikrodžius, siuvo kepures, veždavo keleivius į Vilnių. Turėjo savo gydytoją ir vaistinę, pusdaktarę, kuri turėjo nedidelę krautuvę su įvairiomis žolelėmis ir patarinėjo kaip gydytis.         
Be sinagogos, žydai turėjo antrus maldos namus, į kuriuos rinkdavosi žiemos metu (nes sinagoga buvo nekurianama), pradinę mokyklą, pirtį, skerdyklą.
            Šį žydų pasaulį sukrėtė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas. 1941 metų vasarą vietiniai žydai buvo sušaudyti Šiaudvyčių dauboje. Žudynėse vokiečiams talkino ir dalis vietinių lietuvių.
            Žemaičių Naumiestyje yra trys žydų kapinės: Julijos Žemaitės gatvėje – seniausios,  Klaipėdos gatvėje – senosios, Šiaudvyčių kaime – genocido.
            Naumiestiečiai yra išsaugoję prisiminimus apie žydų gyvenimą. Prisiminimai užrašyti projekto „Holokaustas buvusiame Klaipėdos krašte ir jo pasienyje“ vykdymo metu..

į pradžią