|
|
||||||||||||||
|
|
Pirmieji žydai, prekeiviai mediena,
Šilutės apskrityje įsikūrė ne Šilokarčemoje
(Šilutėje), bet Rusnėje, kuri iki pat XIX a. pabaigoje buvo
stambiausia gyvenvietė Šilokarčemos apskrityje. Tad iš visų
apskrities vietovių Rusnėje žydų gyventojų telkėsi
daugiausia. Prasidėjus medienos plukdymui Nemunu per Rusnę, žydai
šioje gyvenvietėje surado geras sąlygas bei terpę verslui
vystyti. Pirmasis 1789 m.
paminėtas Rusnėje įsikūręs žydas buvo valdžios
globotas Isaac Laser, dar kitaip vadintas Laser Cohn –
smuklininkas ir rusų-žydų medienos pirklių tarpininkas.
1855 m. čia gyveno jau 33, o 1880 m. – net 133 žydai. Po Pirmojo
pasaulinio karo žydų bendruomenė Rusnėje nustojo augusi. Menko
ir paties Rusnės miestelio reikšmė. Miestelio gyventojų
skaičius nukrito nuo 3 iki 1,5 tūkst. Tam įtakos turėjo
dėl Lenkijos-Lietuvos konflikto nutrūkęs medienos plukdymas
Nemunu iš Lenkijos. Rusnėje veiklą nutraukė 4
lentpjūvės ir 2 medienos ekspedicijos firmos. Bedarbiais liko
daugelis rusniškių. Prie Rusnės miestelio merdėjimo
prisidėjo į apskrities administracinį centrą išaugusi
Šilokarčema (Šilutė). Pastaroji gyvenvietė
besiplečiančia pramone ir kultūra traukė dideles
investicijas, todėl vyko natūralus gyventojų, tuo pačiu
ir žydų bei jų kapitalo nutekėjimas iš aplinkinių
vietovių, taigi ir iš Rusnės, į šį centrą. Manoma,
kad 1920 m. Rusnėje gyveno 17 žydų šeimų. Rusnėje
gyvenę žydai vertėsi medienos verslu, buvo prekybinių
firmų ir viešbučių savininkai, smulkūs prekybininkai bei
amatininkai. 1922 m. paminėti žydai prekiavę tekstilės
pramonės gaminiais, kolonijinėmis prekėmis, kepėjas,
batsiuvys, šaltkalvis ir kt. Klaipėdos
krašto žydai regioną masiškai pradėjo apleisti 1939 m.
pradžioje, kai daugumą rinkimuose į krašto direktoriją
laimėjo nacionalsocialistų partija. Žydai iš Klaipėdos krašto
kėlėsi į tokius Žemaitijos miestelius kaip Palanga, Kretinga,
Jurbarkas, Tauragė, o taip pat Kauną. Nežinomas
Rusnės žydų likimas Antrojo pasaulinio karo metais. Spėjama,
kad dalis jų žuvo per 1941 m. vasarą Gargžduose, Kretingoje,
Palangoje, Švėkšnoje, Tauragėje, Jurbarke ir kitose
gyvenvietėse vykdytas žudynes. Dalis pateko į Šiaulių ar Kauno
getą, kurie buvo likviduoti 1944 m. vasarą. Žydų moterys buvo
išgabentos daugiausia į Stuthofo, o vyrai – į Dachau koncentracijos
ir naikinimo lagerius. Nedaug
žinių išliko apie Rusnės žydų religinį gyvenimą. Sinagoga
ir ritualinė žydų maudykla buvo pastatyta 1857 m. O 1863 m. sausio
1 d., gavę Šilokarčemos sinagogos bendruomenės sutikimą,
Rusnės žydai suformavo atskirą Rusnės sinagogos
bendruomenę. Rusnėje
turėjo būti įkurtos ir pirmosios apskrityje žydų
kapinės. Tam žydų bendruomenė 1837 m. prie Pakalnės buvo
įsigijusi žemės sklypą. Deja dėl žemos ir upės
reguliariai apsemiamos vietos šiomis kapinėmis naudotis buvo
neįmanoma. Tad Rusnės žydai buvo laidojami 1844 m. Žibuose
įkurtose žydų kapinėse. 1869-1870 m.
Rusnės-Šilokarčemos žydų bendruomenės Barzdūnuose
įsigijo naują sklypą kapinėms, kurios vėliau tapo
vienintelėmis kapinėmis visoje apskrityje. Rusnės sinagoga,
kaip ir žydų kapinės Šilokarčemoje buvo sunaikintos Antrojo
pasaulinio karo metais. Šiandien
Rusnės miestelio žydų kultūrinis ir architektūrinis
paveldas yra primirštas, apleistas ir netyrinėtas. |
|||||||||||||
