Lietuvininkų indų ekspozicija

1

Lietuvininkų indai

Rytų Prūsijos teritorijoje nuo seniausių laikų naudoti degto molio indai. Nuo viduramžių plito stiklo dirbiniai, Vokiečių ordinas iš Vakarų Europos atnešė vakarietišką dekoruotą keramiką – fajansą, porcelianą.  Iš pradžių taurės, įvairiausi indai, statulėlės, puošmenos parvežamos iš Vakarų Europos, vėliau pradedama gaminti ir pačiuose Rytprūsiuose.

XIX a. ne tik miestuose, bet ir kaimuose paplito dailūs, įvairūs dekoruoti ir estetiški gaminiai. Tuomet atvirose indaujose,  užgožėse, miestietiškuose bufetuose laikytos dekoruotos keraminės ir fajansinės lėkštės. Iš Vakarų Europos atkeliavo paprotys tokius indus ne tik patogiai sudėti, bet ir jais puošti patalpas. Dailesnės lėkštės buvo išrikiuojamos ant langų užuolaidų karnizų, pritaisomos prie sienų, palubėje sukabinami dailesni bokalai, ąsočiai. Kuknėje (virtuvėje) ir gyvenamojoje stuboje (kambaryje) ant lovų aukštojo baldakimo išdėstydavo dailius puodus ir ąsočius, keramines dekoruotas figūrėles, tai būdavo viena didžiausių ir svarbiausių puošmenų. Porceliano gaminiais prekiaudavo Karaliaučiuje, vėliau jie paplito ir kitur, tokių gaminių buvo galima nusipirkti Klaipėdoje, Tilžėje ir, žinoma, Šilokarčemoje.

1872 m. Tilžėje įsteigta pirmoji įsteigė porceliano dirbinių parduotuvė. 1892 m. prekyba porcelianu ir jo gaminiais taip pagyvėjo, jog firma turėjo įsigyti 18 arklių prekėms vežti į kitus miestus, mat kasdien išvežimui į kitus miestus būdavo paruošiama po 40 dėžių.

Gaminiai puošti Rytprūsių motyvais: kurėnais, briedžiais, elniais, pempėmis, gervėmis, stintomis, kumeliukais, rugiagėlėmis…

Po 1944 m. Mažosios Lietuvos keramikos gamyklos ir dirbtuvės sunaikintos, prarastos keramikos dirbinių gamybos senosios tradicijos, nebeliko buvusių meistrų. Daugybė keramikos dirbinių sudaužyti, kiti išsklaidyti, dar kiti užkasti į žemę.

Komentavimo galimybė išjungta.