Kovo 11-osios link

Kovo 11-oji yra viena svarbiausių Lietuvos valstybės istorijos datų. Šiais metais sukanka 29 metai, kai Lietuva, pirmoji iš SSRS okupuotų kraštų, paskelbė atkurianti Lietuvos Nepriklausomybę. Tačiau apie viską nuo pradžių.

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba, remdamasi tautų apsisprendimo teise ir reikšdama lietuvių tautos valią, paskelbė nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo. Tačiau Lietuva laisva buvo tik du dešimtmečius. 1940 m. Lietuva ir kitos Baltijos šalys buvo okupuotos ir prievarta inkorporuotos į SSRS sudėtį.

1988 m. prasidėjo atgimimo laikotarpis. Visoje Lietuvos teritorijoje ėmė kurtis neformalų judėjimai, kurie buvo tiesioginės demokratijos apraiškos. Gamtosauginės, kraštotyrinės, kultūrinės iniciatyvos ardė totalitarinį režimą. Šie judėjimai skatino žmonių saviraišką ir saviveiklą, kuri nebuvo suderinta su valdžia. Prasidėjęs Sąjūdis suvienijo iki tol atskirai veikusius neformalų judėjimus, o šios iniciatyvos susiliejo į bendrą judėjimą – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį (toliau LPS).

1989 m. rugpjūčio 23 d. įvykusi „Baltijos kelio“ akcija sukėlė didelį atgarsį – Molotovo–Ribentropo pakto padarinių panaikinimas ir trijų Baltijos šalių valstybingumo atkūrimo klausimas peržengė Lietuvos ir SSRS ribas ir atsidūrė tarptautinės bendruomenės akiratyje. Po šios akcijos plintanti tarptautinė parama privertė 1989 m. gruodžio mėn. SSRS liaudies deputatų suvažiavimą, nors su tam tikromis išlygomis, pripažinti, kad Molotovo–Ribentropo paktas ir slaptieji protokolai prieštarauja tarptautinei teisei, kad Baltijos valstybių suverenitetas buvo sutryptas neteisėtai. Slaptųjų protokolų pasmerkimas padidino Lietuvos, Latvijos ir Estijos galimybę atkurti nepriklausomybę, paskatino demokratinių procesų plėtrą Rytų Europos šalyse ir pačioje Sovietų Sąjungoje.

Dar vienas veiksnys, lėmęs Lietuvos nepriklausomybę, buvo Lietuvos komunistų partijos (toliau LKP) skilimas. Po Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo (1988 m. spalio 22–23 d.) pakito politinė situacija respublikoje. Dvi politinės jėgos – LKP ir LPS – ėmė konkuruoti tarpusavyje.

Visuomenės pasitikėjimą pelnęs Sąjūdis ėmė siekti politinės valdžios. 1989 m. kovo 26 d. vyko rinkimai į SSRS Liaudies deputatų suvažiavimą, juose dalyvavo daugiau nei 80% rinkėjų.  Didžiule persvara rinkimus laimėjo LPS atstovai – iš 42 galimų vietų jiems atiteko net 36. Su sąjūdininkų nuomone dabar privalėjo skaitytis ir aukščiausi Lietuvos SSR pareigūnai.

Susiformavus Sąjūdžiui, LKP reikėjo apsispręsti – su tauta ar su kolonizatoriais. Lietuvoje ištikimi imperijai liko tik nedidelė grupelė SSKP narių. Visi Lietuvos komunistų partijos nariai, nepaisant to, ar rinkimuose buvo remiami Sąjūdžio, ar ne, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Aukščiausioje Taryboje balsavo už nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą.

Kovo 11 d. buvo priimtas svarbiausias konstitucinis dokumentas – aktas „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“, skelbiantis, kad atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė. Akte istoriškai ir teisiškai pagrįstas Lietuvos valstybingumo tęstinumas, pabrėžiant, kad 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktas ir 1920 m. gegužės 15 d. Lietuvos Steigiamojo Seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės niekada nebuvo nustoję galioti ir yra Lietuvos valstybės konstitucinis pamatas. Aukščiausiosios Tarybos deputatai ir prie parlamento susirinkę Lietuvos žmonės su viltimi ir ryžtu sutiko akto priėmimą.

Nuoširdžiai sveikiname visus su mūsų ir Lietuvos laisvės švente!

Komentavimo galimybė išjungta.